Sodo ir daržo kenkėjai, kenkėjų naikinimas, apsisaugojimas.
Rudoji runkelinė blakė (Polymerus cognatus) Tai pavojingas polifaginis kenkėjas, dažniausiai pažeidžiantis cukrinius runkelius ir burokėlius. Čiulpia augalų sultis. Rudosios runkelinės blakės pažeistų lapų viršūnė bei pakraščiai pagelsta ir nudžiūsta, o pagrindinė gysla ir lapkotis išsikraipo. Kenkia suaugėlės ir lervos. Suaugusi blakė 3—5 mm ilgio, siaura. Spalva labai nepastovi. Patelių kūno apačia žalsva, patinų ištisai juoda. …
Rudoji runkelinė blakė Read More »
Pupinis amaras (Aphis Fabae) Šis kenkėjas dažniausiai pažeidžia runkelius, burokėlius, špinatus bei jų sekiojus, taip pat pupas. Gyvena jis ir ant piktžolių: dilgėlių, usnių. Iščiulpti burokėlių lapai susiraukšlėja, pažeisti augalai skursta, suserga suodlige. Sėklojų butonai ir žiedai nubyra, stiebai iškrypsta. Be tiesioginės žalos, pupiniai amarai pavojingi ir kaip virusinių ligų platintojai. Gali kenkti jie ir …
Runkelinė nematoda (Heterpdera schachtii) Runkelinė nematodą labiausiai kenkia cukriniams runkeliams, nors pažeidžia ir burokėlius, pašarinius runkelius bei kryžmažiedžius augalus. Apniktų augalų lapai būna smulkūs, suglebę, šakniavaisiai apaugę daugybe smulkių šaknelių —„barzdoti”. Augalų derlingumas labai sumažėja. Gyvena runkelinės nematodos ant plonų šaknelių. Suaugusi patelė yra citrinos formos, gelsva arba ruda, 0,7— 1,0 mm ilgio ir 0,4—0,5 …
Salierinė margasparnė minamusė (Philophylla heraclei L.) Kenkia salierams, petražolėms, pastarnokams ir daugeliui kitų skėtinių augalų. Senesniuose salierų lapuose matomos stambios, plokščios, įvairios formos dėmės — minos. Iš pradžių jos būna balsvos, vėliau paruduoja. Žiūrint prieš šviesą, minose matomos kenkiančios lervos ir jų kruopėti juodi ekskrementai. Stipriau pakenkti lapai pirmiausia pagelsta, vėliau nudžiūsta. Salierinė margasparnė minamusė …
Salierinė margasparnė minamusė Read More »
Morkinė musė (Psila rosae) Kenkia morkoms, petražolėms, pastarnokams, rečiau salierams ir kitiems skėtinių šeimos augalams. Pažeisti augalai skursta, silpnai auga, jų lapai pasidaro violetinio atspalvio, paskui pagelsta ir nudžiūsta. Jaunų šakniavaisių viršūnėse, o stambesniuose šakniavaisiuose iki šerdies būna įsigraužusios musės lervos. Prapjovus pažeistą šakniavaisį, matomi ploni rudi pilni ekskrementų takai. Pažeisti šakniavaisiai būna kartūs ir …
Kmyninė kandis (Depressaria nervosa) Kenkia kmynams, rečiau morkų, petražolių, pastarnokų ar kitų skėtinių augalų sėklojams. Birželio pradžioje išriedėję iš kiaušinių vikšrai iš pradžių minuoja lapo plokštę, paskui vidurinę gyslą, o dar vėliau įsigraužia į stiebą ir minta jo audiniais. Paskui jie pereina ant žiedynų, apraizgo juos voratinkliais, kartais net nugraužia žiedkočius, žiedus ir sėklas. Užaugę …
Morkinė kandis (Depressaria depressella) Kenkia morkų, krapų, pastarnokų, kmynų ir kitų skėtinių šeimos augalų sėklojams. Sėklojų žiedynų skėtukų butonizacijos fazėje (birželio pabaigoje— liepos pradžioje) pasirodo pirmieji morkinės kandies vikšrai. Liepos mėn. jie nukandžioja žiedkočius, apgraužia butonus, žiedus ir neprinokusias sėklas, kartais ir lapus. Vikšrai apraizgo ir sutraukia į krūvą plonais voratinkliais skėtukus. Morkinės kandies drugių …
Gluosninis-morkinis amaras (Cavariella aegopodii) Dažniausiai kenkia krapams, rečiau morkoms ir kitiems kultūriniams bei laukiniams skėtinių šeimos augalams. Apnikti amarų lapai ir augalų viršūnės susiraito, deformuojasi. Stipriau pakenkti augalai skursta, silpniau auga, jų žalios masės ir sėklų derlius labai sumažėja. Sparnuotų amarų galva ir krūtinė yra juodos spalvos, pilvelis žalias, su tamsiomis dėmėmis šonuose, besparnių kūnas …
Gluosninis-morkinis amaras Read More »
