Runkelinė nematoda

Runkelinė nematoda (Heterpdera schachtii)

Runkelinė nematodą labiausiai kenkia cukriniams runkeliams, nors pažeidžia ir burokėlius, pašarinius runkelius bei kryžmažiedžius augalus. Apniktų augalų lapai būna smulkūs, suglebę, šakniavaisiai apaugę daugybe smulkių šaknelių —„barzdoti“. Augalų derlingumas labai sumažėja.
Gyvena runkelinės nematodos ant plonų šaknelių. Suaugusi patelė yra citrinos formos, gelsva arba ruda, 0,7— 1,0 mm ilgio ir 0,4—0,5 mm storio. Patinas kirmėliškas, 1,2—1,6 mm ilgio ir 0,02—0,03 mm storio. Subrendusios patelės kūno užpakaliniame gale susiformuoja gleivinis maišelis, į kurį ji sudeda kiaušinius. Kiekviena patelė gali padėti iki 600 kiaušinių. Išsiritusios lervos įsiskverbia į joms tinkamų augalų maitintojų šaknis ir ten vystosi.
Šio kenkėjo vystymosi ciklas — 24—57 dienos. Palankiomis sąlygomis per metus gali išsivystyti keletas generacijų. Nepalankiomis sąlygomis kiaušiniai kaupiasi patelės kūne. Tokios patelės oda sukietėja, patamsėja, ir ji virsta cista. Kasant runkelius, cistos nuo šaknų nubyra ir lieka dirvoje. Žiemoja cistoje esantys kiaušiniai. Runkelinės nematodos cistos atsparios nepalankioms meteorologinėms sąlygoms ir gali išbūti gyvybingos 6 metus, kartais net iki 10 metų.
Runkelinė nematodą išplitusi visuose  rajonuose, bet dažniausiai randama tik sodybiniuose sklypuose.
Apsaugos priemonės. Laikytis sėjomainos. Runkelinė nematoda užkrėstuose plotuose kelerius metus neauginti balandinių ir kryžmažiedžių šeimos augalų. Juose sėjamos varpinės kultūros arba dobilai. Naikinti piktžoles, ypač balandines ir kryžmažiedes. Rūgščias dirvas kalkinti, gausiau tręšti fosforo ir kalio trąšomis.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: