Runkelinė musė (Pegomyia hyosciami)
Ši musė pažeidžia runkelius, burokėlius, špinatus: lapų parenchimoje išėda stambių dėmių pavidalo landas (minas). Dėmės iš pradžių esti balzganos, vėliau paruduoja ir ištrupa, pažeistų augalų lapai pasidaro skylėti. Kenkia begalvės ir bekojės gelsvos spalvos iki 7,5 mm ilgio runkelinės musės lervos. Priekiniame, smailesniame jų kūno gale matomi du juodi kabliški žandai, paskutiniame kūno segmente yra 12 žiedu išsidėsčiusių kauburėlių. Jos maitinasi 7—20 dienų, paskui dirvoje, rečiau lapo viduje, virsta 4,8—5,0 mm ilgio ovaliomis rudomis bosinėmis lėliukėmis — puparijais. Po 13—20 dienų iš puparijų išsivysto suaugusios musės. Tai 6—8 mm ilgio pelenų spalvos dvisparnis vabzdys. Išilgai pilvelio eina tamsesnė juosta, kojos vietomis geltonos. Kiaušinius patelės deda ant balandinių šeimos augalų lapų apatinės pusės eilutėmis arba pavieniui. Kiekviena patelė padeda po 40—100 0,8—0,9 mm ilgio pailgų baltų kiaušinių. Embrioninis vystymasis trunka 2—5 dienas. Išsiritusios lervos įsigraužia į lapų – minkštimą. Per metus mūsų respublikoje dažniausiai išsivysto dvi runkelinės musės generacijos: pirmos generacijos musės skraido vyšnioms žydint, antros — liepos mėn. Žiemoja puparijai dirvoje.
Runkelinė musė paplitusi visuose Lietuvos rajonuose, bet ypač žalinga ji vakarinėje dalyje.
Apsaugos priemonės. Laikytis sėjomainos. Rudenį giliai suarti dirvą. Vegetacijos metu naikinti piktžoles, ypač balandinių šeimos. Kai 2—3 lapelių fazėje ant vieno daigo randama vidutiniškai 4—5 kenkėjo kiaušiniai arba daugiau kaip 2 lervos, pasėlį apipurkšti insekticidais. Nevartoti maistui chemikalais nupurkštų burokėlių lapų. Špinatų insekticidais galima purkšti tik sekiojus.