Runkelinė spragė (Chaetocnema concinna)
Kenkia runkeliams, burokėliams, rabarbarams, rūgštynėms, špinatams ir kitiems augalams. Apgraužia daigų sėklaskiltes ir paaugusių augalų lapus, išėda lapuose duobutes arba skylutes. Pažeistose vietose atsiranda pusiau permatomų dėmelių, kurios, audiniams padžiūvus, virsta skylėmis. Runkelinės spragės smarkiai apnikti jauni runkelių daigai gali žūti.
Žalingiausios suaugusios spragės. Tai 1,5—2,3 mm ilgio tamsūs, metališkai žalio ar bronzinio atspalvio šokinėjantys vabalai. Priekinių ir vidurinių kojų blauzdos dažnai geltonos. Antsparniais eina taškuotos vagutės. Kenkti jie pradeda pavasarį, kai oro temperatūra pakyla iki + 6—9°C. Atšilus orui iki +19°C, vabalai poruojasi, ir patelės deda kiaušinius į dirvą krūvelėmis po 2—5. Embrioninis vystymasis trunka apie 2 savaites. Išsiritusios lervos minta augalų šaknimis. Jos yra smulkios, 1,5— 2,2 mm ilgio, baltos. Galva, kojos ir galiniai pilvelio akstinėliai gelsvai rudi. Liepos pabaigoje užaugusios lervos dirvoje virsta lėliukėmis. Rugpjūčio mėn. pasirodo jauni vabalai, kurie iki rudens minta augalų lapais, bet kultūriniams augalams šiuo metu žalos paprastai nepadaro. Rugsėjo mėn. suaugėliai išsiskirsto į žiemojimo vietas. Žiemoja vabalai po augalų liekanomis, medžių bei krūmų lapais, griovių ir kelių pakraščiuose, pamiškėse, dirvos viršutiniame sluoksnyje. Per metus išsivysto viena šio kenkėjo generacija.
Lietuvoje runkelinė spragė dažna, sporadiška, sausą ir šiltą pavasarį labai žalinga.
Apsaugos priemonės. Nevėlinti sėjos. Naikinti piktžoles. Spragių apniktus augalų daigus purkšti insekticidais. Nevartoti maistui chemikalais apdorotų burokėlių lapų.