Bulvinė spragė (Psylliodes affinis)
Kenkia bulvėms, pomidorams. Maitinasi ir kitais bulvinių šeimos augalais. Graužia lapus. Lapų minkštime išėda nedideles duobutes arba skylutes. Smarkiai pažeisti apatiniai pomidorų lapai gali nudžiūti.
Daugiausia žalos padaro suaugėliai. Vabalai 2,0—2,8 mm ilgio, juodi, šokinėjantys. Jų užpakalinių kojų šlaunys sustorėjusios, priešnugarėlė, antsparniai, antenos ir kojos rusvos. Išilgai antsparnių siūlės eina juosva juostelė.
Galva ruda. Priešnugarėlė išmarginta gana stambiais taškais. Gegužės pabaigoje ir birželio mėn. patelės į dirvą deda gelsvus kiaušinius. Išsiritusios apie 3 mm ilgio gelsvos ruda galva ir krūtinės kojomis lervos minta smulkiomis augalų šaknelėmis, bet didesnės žalos nepadaro.
Baigusios vystytis, dirvoje jos virsta laisvosiomis lėliukėmis. Naujos kartos vabalai pasirodo rugpjūčio pradžioje. Kurį laiką pasimaitinę augalų lapais, jie išsiskirsto į žiemojimo vietas.
Žiemoja vabalai dirvos viršutiniame sluoksnyje, po nukritusiais lapais ir augalų liekanomis pakelėse, pagrioviuose, laukų pakraščiuose. Pavasarį spragės pirmiausia pradeda maitintis piktžolėmis, vėliau pereina ant kultūrinių augalų. Pirmiausia pažeidžia bulvių viršutinius lapelius.
Pomidorus jos puola paprastai tik tada, kai, pasodinus daigus į lauką, ilgiau išsilaiko sausi šilti orai. Lietuvoje bulvinė spragė nereta, dažnai randama sunkesnėse dirvose.
Apsaugos priemonės. Nesodinti pomidorų po bulvių ir šalia bulvių. Naikinti bulvinių šeimos piktžoles. Per sausras persodintus daigus gausiai laistyti. Papildomai tręšti augalus. Rudenį giliai suarti dirvą. Masiškai paplitusias spragės naikinti insekticidais