Bulvinis pelėdgalvis

Bulvinis pelėdgalvis (Hydraecia micacea)

Pažeidžia pomidorus, bulves, rečiau svogūnus, česnakus, runkelius, rabarbarus. Gali maitintis varnalėšomis, usnimis, kiečiais ir kitokiais augalais. Pomidorų stiebų šerdies apatinėje dalyje išgraužia takus. Tokie augalai staiga nuvysta ir nudžiūsta. Svogūnų ir česnakų pažeidžia ropeles, runkelių ir rabarbarų—lapkočius. Kenkia 30—40 mm ilgio rusvai pilki su rausvai ruda galva ir 8 poromis kojų vikšrai. Jų kūnas nusėtas juodomis šeriuotomis karpelėmis. Išilgai nugaros eina rausva linija. Analinis skydas rusvas. Lėliukėmis vikšrai virsta dirvos viršutiniame sluoksnyje, prieš tai pasigaminę kokonus iš dirvos trupinėlių. Lėliukės dengtosios, rausvai rudos, su gerai pastebimomis ataugėlėmis kūno gale. Suaugėliai skraido nuo liepos iki rugsėjo mėn. Tai stamboki, nevienodo didumo naktiniai drugiai. Priekiniai jų sparnai rusvai violetinės spalvos, su tamsesnėmis truputį banguotomis skersinėmis linijomis ir šviesesnėmis dėmėmis, užpakaliniai — vienspalviai, gelsvai pilkšvi. Patelės ant kultūrinių augalų ir piktžolių stiebų deda geltonus lygiu paviršiumi kiaušinius.
Žiemoja bulvinio pelėdgalvio kiaušiniai. Vikšrai randami gegužė —liepos mėn. Jauni vikšrai įsigraužia į augalų stiebus arba lapkočius. Pomidorų daigus jie dažniausiai pažeidžia lauke, rečiau — inspektuose. Per metus išsivysto viena šio kenkėjo generacija. Bulvinis pelėdgalvis gana dažnas, bet ne visada gausus. Jis gali kenkti ir šiltadaržiuose.
Apsaugos priemonės. Rudenį šalinti augalų liekanas, giliai suarti dirvą. Kalkinti rūgščias dirvas, naikinti piktžoles, papildomai tręšti augalus. Apkaupti augalus — stiebo apatinę dalį apžerti žemėmis. Naikinti pažeistus, vystančius augalus, kol juose nebaigė vystytis kenkėjai.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Taip pat skaitykite: