Sodo augalai

Sodo augalai, priežiūra, sodo augalų auginimo ypatumai.

svarainio vaisiai

Japoniškasis svarainis

Erškėtinių šeimos atstovas, svarainis, sodininkų vertinamas kaip ūkinę ir dekoratyvinę reikšmę turintis augalas. Žinomos keturios svarainio (Chaenomeles) rūšys savaime augančios Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje. Tai – gražusis, plaukuotasis, tibetinis ir japoninis svarainis ( Chaenomeles japonica). Pirmieji pasaulyje, kaip vaisinę kultūrą, svarainį ėmė auginti latviai. Po dešimtmečio svarainis pradėtas auginti ir Lietuvoje. Populiariausi Lietuvoje yra japoniniai svarainiai. Japoninis svarainis Lietuvoje Prie mūsų …

Japoniškasis svarainis Read More »

Graikinis riešutmedis

Graikinis riešutmedis (Junglans regia L.) Graikinis riešutmedis, dar vadinamas angliškuoju ar persiškuoju riešutmedžiu, yra stambus medis, savo šakomis ir šakelėmis suformuojantis galingą, apvalios formos lapiją. Daugiausia yra auginamas dėl savo riešutų ir medienos. Medis yra auginamas jau ne vieną tūkstantį metų. Mat surinktus valgomus riešutus, buvo nesunku išsaugoti ilgiau nei kitus maisto produktus. Tai senas ir puikus maistingų medžiagų …

Graikinis riešutmedis Read More »

Paprastasis kmynas

Kmynų auginimas Kmynai žydi gegužės pabaigoje – birželio pirmojoje pusėje, o vaisiai sunoksta birželio – liepos mėn. Kmynai auga pakelėse, pievose, soduose, šlaituose.Sėkite kmynus gegužės mėn. priemolio dirvoje, kur priešsėlis buvo patręštas mėšlu, į gerai supurentą, išlygintą dirvą, 50 – 60 cm tarpueiliais. Griovelių gylis gali būti 2 – 3 cm. Jei pakanka drėgmės, kmynai …

Paprastasis kmynas Read More »

Margalapės aktinidijos

Aktinidija (Actinidia Lindl.) Aktinidija – daugiamečiai vijokliniai augalai, Lietuvoje auginami jau per šimtą metų. Iš beveik 40 aktinidijų genties rūši tik margalapė yra atspariausia šalčiams, gerai auga ir Lietuvoje. Aktinidijos pirmiausia paplito dėl savo dekoratyvumo: jos sparčiai auga, tinka pavėsinėms, neišvaizdžioms sienoms ir tvoroms apželdinti. Ypač dekoratyvi yra margalapė aktinidija. Dalis šios rūšies augalų lapų …

Margalapės aktinidijos Read More »

burnotis

Burnotis

Burnotis (Amaranthus) Pasaulyje yra pie 60 burnočių rūšių, kurios skirstomos į keturias grupes: salotinius, grūdinius, dažinius ir dekoratyvinius burnočius. Grūdams auginami raibieji, juodieji, uodeguotieji ir hibridiniai. Kaimyninėje Lenkijoje burnočiai sėjami daugiau nei 200 ha plote; Lietuvoje šie augalai tiriami nuo 1978 m., yra sukurta lietuviškų veislių. Burnotis – tinka ne tik maistui, bet ir kaip …

Burnotis Read More »

Ginkmedis

Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.) – vienintelis iki mūsų dienų išlikęs kažkada gausios ginkmedainių (Ginkgoopsida) klasės atstovas. Ginkmedžiai klestėjo Žemėje prieš 120 – 150 milijonų metų. Biologinėmis savybėmis jie panašūs į išnykusius sėklinius paparčius. Tai lapus metantys dvinamiai medžiai, išaugantys iki 30 – 40 m aukščio ir suformuojantys netaisyklingai kūgišką arba cilindrišką lają. Dekoratyviau paprastai …

Ginkmedis Read More »

Varputis

Šios žalingos ir daugiametės piktžolės pavadinimas kilęs iš žodžių „agros” ir „yrum” (laukų ugnis). Varpučiai gali būti augalų ligų bei kenkėjų „tarpiniai šeimininkai”. Jie mėgsta šviesą ir šilumą, derlingą, daug azoto turinčią dirvą. Šaknis įleidžia labai giliai ir žydi visą vasarą. Sėklas išnešioja vėjas, vanduo ir paukščiai. Jie lengvai dauginasi ūglių bei šakniastiebių gabaliukais, kurie tuojau pat virsta išsikerojusiais augalais. Varpučius išravėti …

Varputis Read More »

Obelys

Obelys Obelų auginimas siekia gilią senovę. Manoma, kad jau prieš 5 tūkstančius metų pirmykščiai žmonės naudojo laukines obelis. Senovės Egipto piešiniuose, kurių amžius siekia 3000 metų, galima užtikti kultūrinių veislių atvaizdus. Graikijos ir Romos rašytojai aprašo įvairias obelų veisles, jų auginimą ir netgi skiepijimą. Didelį obelų paplitimą lemia daugelis veiksnių. Pirmiausia, jos gerai prisitaiko prie įvairių augimo sąlygų. Obelys auga …

Obelys Read More »