Ginkmedis

Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.) – vienintelis iki mūsų dienų išlikęs kažkada gausios ginkmedainių (Ginkgoopsida) klasės atstovas. Ginkmedžiai klestėjo Žemėje prieš 120 – 150 milijonų metų. Biologinėmis savybėmis jie panašūs į išnykusius sėklinius paparčius. Tai lapus metantys dvinamiai medžiai, išaugantys iki 30 – 40 m aukščio ir suformuojantys netaisyklingai kūgišką arba cilindrišką lają.
Dekoratyviau paprastai atrodo vyriški augalai. Moteriški dažniausiai būna kreivakamieniai, netaisyklingomis, asimetriškomis lajomis. Žievė lygi, pilka. Senesnių medžių ji patamsėja ir išilgai sueižėja. Ūgliai dvejopi – ilgieji ir trumpieji, kurie 3 – 4 cm ilgio,su ryškiomis lapkočių prisitvirtinimo žymėmis. Pumpurai kūgiški, padengti 12 – 15 žvynelių. Ginkmedžiai turi daug miegančių pumpurų ir, juos sužalojus ar nupjovus, leidžia gausias kamieno ir kelmo atžalas. Labai vėduokliški, šviesiai žali, odiški, ilgakočiai, apie 8 – 10 cm ilgio ir 10 – 12 cm pločio. Ant ilgųjų ūglių jie išsidėstę pavieniui, o ant trumpųjų – pluošteliais po 3 ginkmedis– 5.
Ginkmedžiai sulapoja gegužės pirmoje pusėje, lapus numeta spalio mėnesį. Žiedus skleidžia gegužės – birželio mėnesiais, vaisius subrandina spalį – lapkritį. Žydi ir dera tik šiltesnio klimato sąlygomis (Lenkijoje, Ukrainoje, Vakarų europos šalyse ir kitur).
Sėklos primena slyvas, 2 – 3 cm ilgio, padengtos mėsingais gintarinės spalvos, nemalonaus kvapo apvalkalais. Pasėtos sudygsta  po 3 – 4 savaičių.

-

Leave a Reply