Česnakų ligos

Virusinis česnakų susirgimas

Jis pažeidžia sultingąjį žieminių česnakų audinį, ant skiltelių pasirodo rudos ir pilkšvai rudos opelės. Pažeistos skiltelės sunkiai įsišaknija, prastai žiemoja, česnakų pasėliai būna reti, sumažėja derlingumas, laiškų galai pagelsta. Apsaugos priemonės. Skiltelių dezinfekavimas vario sulfatu ir valgomąja druska prieš sodinimą, kruopštus skiltelių perrinkimas. Nuėmus derlių galvutės iš karto greitai išdžiovinamos – prieš saulę arba pastogėje.

Fuzariozė

Fuzariozė – grybinis susirgimas, kurio metu suminkštėja dugnelis, po to parausta ir sunyksta šaknys, pasirodo rudos dėmės ant laiškų, jie pamažu nuvysta, augalas ir svogūnai sudžiūsta. Apsaugos priemonės. Sodinami tik sveiki svogūnėliai, laikomasi sėjomainos, dirvožemis purškiamas vario sulfato tirpalu (1 šaukštas 10-iai l vandens), sunaikinami sergantys augalai.

Juodligė

Juodligė – grybinis susirgimas, atsirandantis, svogūnus laikant aukštoje temperatūroje. Sudžiūsta pažeistų svogūnų viršutiniai sultingi lukštai, o sėjinukai ir česnakai visiškai sudžiūsta. Šia liga suserga nesubrendę ir nepakankamai išdžiovinti svogūnai bei česnakai. Apsaugos priemonės. Svogūnai ir česnakai gerai išdžiovinami ir tinkamai laikomi. Jeigu laikant svogūnus atsiranda ligos požymių, svogūnai dar kartą džiovinami ir apibarstomi kreidos miltais.

Svogūnų ir česnakų rūdys

Svogūnų ir česnakų rūdys – grybinis susirgimas, pažeidžiantis laiškus. Ant jų atsiranda šviesiai žalios, truputį pakilusios pagalvėlės, kurios vėliau pajuoduoja. Virusas išlieka augalų liekanose ir daugiamečiuose svogūnėliuose. Apsaugos priemonės. Sėjomainos laikymasis, sėjinukų kaitinimas prieš paliekant juos žiemai. Prieš sodinimą sėjinukai taip pat kaitinami. Augant svogūnų laiškams, profilaktiškai jie purškiami vario sulfato tirpalu (10-iai l vandens …

Svogūnų ir česnakų rūdys Read More »

Kekerinis svogūnų puvinys

Kekerinis svogūnų puvinys – grybinis susirgimas. Apie svogūnėlio kaklelį pasirodo pilkos, įspaustos dėmės, kurios vėliau, laikant svogūnus ilgesnį laiką, pažeidžia lukštą ir dugnelį. Grybas išlieka svogūnėliuose, dirvožemyje ir augalų liekanose iki kitų metų. Apsaugos priemonės. Svogūnai nuimami sausą saulėtą dieną ir džiovinami lauke 12 dienų 25-26 °C temperatūroje, 3 dienas – 30-35 °C temperatūroje, po …

Kekerinis svogūnų puvinys Read More »

Svogūnų sklerotinis puvinys

Svogūnų sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum) Serga svogūnai, salierai, petražolės, morkos, agurkai, kopūstai, pomidorai, ropės, griežčiai ir kitos daržovės. Liga labai išplitusi. Ja daržovės neserga tik sauso klimato šalyse. Mūsų respublikoje ypač žalinga drėgnais metais. Paprastoji sklerotinija plinta lauke vegetacijos metu ir žiemą laikymo vietose. Saugyklose, kai yra pakankamai drėgmės, labai greitai supūva daug svogūnų. Vasaros …

Svogūnų sklerotinis puvinys Read More »

Svogūnų fuzarlozė

Svogūnų fuzarlozė (Fusarium oxysporum) Serga svogūnai, česnakai ir porai. Lietuvoje svogūnų fuzariozė labai paplitusi. Smailiasporis lielius pažeidžia visas augalo dalis lauke ir svogūnų ropeles saugyklose. Svogūnų laiškų viršūnėlės pradeda staiga gelsti. Augalų šaknys suplonėja, supūva, todėl svogūnai lengvai išsirauna, ropelės pasidaro minkštos, vandeningos, audiniai iš vidaus rausvai arba pilkšvai rudos spalvos, apsitraukia vešliomis baltomis, rečiau …

Svogūnų fuzarlozė Read More »

Svogūnų galveninis puvinys

Svogūnų galveninis puvinys (Aspergillus niger) Serga svogūnai, žirniai, pupelės, pomidorai, morkos, runkeliai ir kiti augalai. Mūsų respublikoje liga plinta saugyklose, bet jos daroma žala mažai tyrinėta. Kaip nurodo E. Pranaitienė, R. Žuklienė ir J. Pažarauskienė (1973), iš penkis mėnesius palaikytų šaldytuve svogūnų ropelių net iki 8,1% rasta užsikrėtusių galveniniu puviniu. Svogūnai pūva sausuoju puviniu, traukiasi, …

Svogūnų galveninis puvinys Read More »

Scroll to Top