Svogūnų fuzarlozė

Svogūnų fuzarlozė (Fusarium oxysporum)

Serga svogūnai, česnakai ir porai. Lietuvoje svogūnų fuzariozė labai paplitusi.
Smailiasporis lielius pažeidžia visas augalo dalis lauke ir svogūnų ropeles saugyklose. Svogūnų laiškų viršūnėlės pradeda staiga gelsti. Augalų šaknys suplonėja, supūva, todėl svogūnai lengvai išsirauna, ropelės pasidaro minkštos, vandeningos, audiniai iš vidaus rausvai arba pilkšvai rudos spalvos, apsitraukia vešliomis baltomis, rečiau rausvomis apnašomis. Puvimas prasideda nuo dugnelio ir išorinių lukštų. Vėliau svogūnai sukietėja ir virsta mumijomis arba praskysta. Apnašose susidaro grybo makrokonidijos ir mikrokonidijos. Makrokonidijos bespalvės, verpstiškos, mėnulio pjautuvo pavidalo arba beveik tiesios, su nuosekliai plonėjančiomis virsuninėmis bei galinėmis ląstelėmis ir aiškia kojele, padalytos 3—5 skersinėmis pertvarėlėmis, triląstės 25—40 x 3,7—5,0 mikro, penkialąstės 30—50 x 3—5 mikro dydžio. Mikrokonidijos būna galvutėse grybienoje. Kai šiltas oras ir drėgna dirva, ši liga gali padaryti daug nuostolių. Ypač lengvai užsikrečia kenkėjų pažeisti arba mechaniškai sužaloti svogūnai. Intensyviausiai liga plinta saugyklose. Žiemoja sukėlėjas dirvoje ir užkrėstose ropelėse. Yra duomenų, kad Heliai gali plisti kartu su sėkla ir būti viena iš daigų vytimo bei puvimo priežasčių.
Apsaugos priemonės. Svogūnus nuimti kuo sausesnių oru. Saugyklose palaikyti tinkamą temperatūrą ir reikiamą drėgmę. Sėti beicuotą sėklą. Sodinti tik sveikas, beicuotas ropeles.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: