Svogūnų netikroji miltligė (Peronospora destructor)
Serga svogūnai, česnakai ir porai. Si liga intensyviausiai plinta vidurvasaryje, kai orai drėgni, ūkanoti. Svogūninė peronospora pažeidžia laiškus, žiedkočius ir žiedynus. Labiausiai nukenčia svogūnų sekiojai. Ant laiškų pasirodo neryškios gelsvos dėmės. Drėgnu metu jos pasidengia puriomis pilkšvai violetinėmis, o vėliau, užpuolus dar ir kitiems parazitams,— juosvai rudomis apnašomis. Sergantys laiškai susiraukšlėja ir nudžiūsta. Sėklojų stiebai išlinksta arba nusvyra. Sėklos visai neišauga arba būna smulkios ir nelabai daigios. Ropelės išauga nedidelės, storais kakleliais. Jų derlius gali sumažėti apie 30%.
Apnašose susidaro dichotomiškai šakoti grybo konidijakočiai, o ant jų viršūnėlių — 35—60 x 22—35 mikronų dydžio kiaušiniškos pilkšvai violetinės vienaląstės konidijos. Optimali temperatūra sporoms susidaryti yra +10—15 °C.
Žiemoja svogūninės peronosporos grybiena ropelėse bei žieminių svogūnų šaknyse ir oosporos sirgusių augalų liekanose. Pasodinti į lauką užkrėsti svogūnai sulapoja normaliai. Vėliau grybiena pereina į laiškus, ir po 3—4 savaičių nuo pasodinimo pasirodo išoriniai ligos požymiai.
Apsaugos priemonės. Termiškai dezinfekuoti svogūnų ropeles. Auginti atsparias šiai ligai veisles. Vienalizdžių svogūnų laiškus netikroji miltligė mažiau pažeidžia negu daugializdžių. Pastebėtus ligotus augalus išrauti ir sunaikinti, o likusius purkšti vienu iš nurodytų fungicidų. Apipurkštų svogūnų laiškų maistui vartoti negalima, o ropelės vartojimui tinka praėjus ne mažiau kaip 15—20 dienų nuo paskutinio purškimo.