Agurkų venturiozė (Venturia cucumerina)
Ligos sukėlėjas labai plačios specializacijos. Laukuose ir daržuose jis parazituoja kryžmažiedžius, graižažiedžius, varpinius, lūpažiedžius, balandinius, o šiltnamiuose — agurkus, pomidorus ir salotas.
Agurkų venturiozė mūsų respublikoje dar nepastebėta. Agurkams pradėjus žydėti arba jau ir derėti, ant stiebų, ūglių bei lapkočių gali atsirasti pavandenijusių, tartum išsiliejančių rusvų juostiškų dėmių (a). Jų paviršiuje išsivysto grybo konidijakočiai. Tada dėmės pasidaro balkšvai ochrinės. Ant konidijakočių viršūnėlių susidaro netaisyklingos formos galvutės. Jose randamos bespalvės dviląstės konidijos, labai panašios į to paties grybo aukšliaspores. Dėmės apima didelę stiebo dalį, nuo apačios maždaug iki 12—14 tarpubamblio, šoninius ūglius ir lapkočius. Lapai maži, trumpais kotais, deformuoti. Intensyvaus agurkų derėjimo metu dėmėse susiformuoja tamsiai rudi labai smulkūs grybo periteciai. Aplink jų kaklelius, išeinančius i augalo paviršių, išauga tamsiai rudi 20—110 x 5,0—6,5 mikronų dydžio šereliai. Aukšliai atvirkščiai buožiški, 70—80 x 8—9 mikronų dydžio. Aukšliaspores dviląstės, 10—16 x 2,5—3,0 mikronų dydžio, bespalvės, šiek tiek įsmaugtos. Šios sporos peržiemoja augalų liekanose, dirvoje ar skaldoje.
Liga greičiau plinta tada, kai labai nepastovi temperatūra ir per didelis oro drėgnumas.
Apsaugos priemonės. Dezinfekuoti inspektus, šiltnamius ir jų žemę ar skaldą. Šiltnamiuose palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgnumą. Naikinti pirmuosius susirgusius agurkus ir ligos židinių vietose apipurkšti juos fungicidu.