Lietuvių liaudies šventės

Įvairių lietuvių liadies švenčių aprašymai, šventimo ypatybės.

velines

Vėlinės

Tai mirusiųjų pagerbimo diena. Senieji žmonės pasakoja, kad tą dieną niekas nesilinksmindavo. Namuose tvyrojo rimtis, susikaupimas, kai kur buvo deginamos žvakės, mirusiųjų portretus perrišdavo juodais kaspinais. Žmonės ypač daug melsdavosi patys ir prašydavo, kad už artimųjų vėles melstųsi elgetos, kuriems atsilygindavo duona ir kitomis gėrybėmis. Mūsų tėvai ir seneliai labai gerbė mirusiųjų atminimą. Todėl kapinės lietuviams visada buvo šventa vieta. Pagarba kapams- …

Vėlinės Read More »

Adventas

Pagal bažnytinį kalendorių Adventas prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas. Tai keturios laukimo, apmąstymų, susikaupimo savaitės, Kiekvienas katalikas kviečiamas Adventą išgyventi rimtyje, atliekant gerus darbus, sustiprinant dvasinį tikėjimą. Todėl nereikėtų Advento laikotarpiu garsiai dainuoti, linksmai šokti ar triukšmauti. Pamąstykime, ką gera per metus nuveikėme, ką nuskriaudėme, kur suklydome ir kaip reikėtų ištaisyti savo klaidas. Galbūt derėtų susitaikyti su tais, su kuriais susipykote, arba atleisti tiems, …

Adventas Read More »

Šv. Kūčios

Kūčios – šventė, per kurią išsivaduojama iš tamsiojo meto ir žengiama šviesos link. Ši šventė tapatinama su kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis. Kūčios -tai ir šeimos santarvės diena. Net jei per metus buvo pykčių, prieš Kūčias visi susitaikydavo. Seniau šią dieną nieko nevalgydavo, tik pasirodžius Vakarinei žvaigždei sėsdavo vakarieniauti. Kūčių ritualiniam valgymui nuo seno buvo skiriama ypač didelė reikšme. Per vakarienę patiekdavo ne …

Šv. Kūčios Read More »

Joninės

Pačiam vasaros gražume, žiedais vainikuotos, dainomis nuskamba Joninės. Per šią šventę vienas iš svarbių elementų yra kupolės medis. Nesvarbu, kokios jis rūšies, svarbiausia – kad būtų su atsikišusiomis šakomis, ant kurių galėtų užkibti merginų per petį sviedžiamas vainikas. Iš kelinto karto sviedžiamas užkibs, po tiek metų ir ištekės. Medis puošiamas įvairiais žolynais, nes visi jie šią dieną turi stebuklingų galių. Lietuvoje …

Joninės Read More »

Devintinės

Pirmąjį sekmadienį po Sekminių Katalikų Bažnyčia mini Šv. Trejybės šventę. Kai kuriose Lietuvos bažnyčiose tą dieną vyksta atlaidai, tad ir liaudies kalendoriuje ši diena prisimenama. Ketvirtadienį po Šv. Trejybės iškilmingai švenčiama Šv. Kristaus Kūno ir Kraujo šventė, vadinama Devintinėmis, Dievo Kūno švente, Žemaitijoje – Vainikais. Į Katalikų Bažnyčios liturgiją šventė įvesta XIII amžiuje. Ji yra paskutinė iš kilnojamųjų kalendoriaus švenčių. …

Devintinės Read More »

Žolinė

Kasmet, jausdami vis garsesnius artėjančio rudens žingsnius, pačiame rugpjūčio viduryje – 15 dieną, švenčiame vieną didžiausių Švč. Mergelės Marijos švenčių – jos paėmimo dangun dieną. Padavimai pasakoja, kad Šv. Mergelė Marija mirė Jeruzalėje. Čia prieš jos mirtį iš viso pasaulio susirinko apaštalai, kad atsisveikintų su Išganytojo Motina. Po laidotuvių apaštalai budėjo prie Jos kapo. Dievo apšviestas Petras pamanė, kad Marija prisikėlė, todėl …

Žolinė Read More »

ŠV. BALTRAMIEJUS

Prieš Baltramiejų (rugpjūčio 24 d.) išskrenda gandrai, todėl Baltramiejus – gandrų išlydėjimo šventė. Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Baltramiejaus vardinėmis. Šv. Baltramiejus gyveno I a., jis buvo vienas iš dvylikos apaštalų. Kaip ir kiti apaštalai, jis krikštydavo žmones, atversdavo į krikščioniškąjį tikėjimą. Manoma, kad jis atvertė į krikščionybę karalių Polimijų, o už tai karaliaus brolis Astiagas gyvam Baltramiejui nulupo odą, …

ŠV. BALTRAMIEJUS Read More »

Sekminės

Katalikų šventė, švenčiama 50-ąją dieną po Velykų, kai minimas šv. Dvasios nužengimas ant apaštalų bei Bažnyčios kūrimo užbaigimas ir jos viešojo veikimo pradžia. Pats Šventosios Dvasios nusileidimas ugnies liežuvio pavidalu ant apaštalų, suteikęs jiems galią kalbėti visomis kalbomis, pranašauti, gydyti, aprašytas Apaštalų darbų knygoje. IV a. Bažnyčia patvirtino Sekminių dogmą ir šventę. Sekminės yra trečia (greta Kalėdų ir Velykų) didžioji katalikų …

Sekminės Read More »