Devintinės

Pirmąjį sekmadienį po Sekminių Katalikų Bažnyčia mini Šv. Trejybės šventę. Kai kuriose Lietuvos bažnyčiose tą dieną vyksta atlaidai, tad ir liaudies kalendoriuje ši diena prisimenama.
Ketvirtadienį po Šv. Trejybės iškilmingai švenčiama Šv. Kristaus Kūno ir Kraujo šventė, vadinama Devintinėmis, Dievo Kūno švente, Žemaitijoje – Vainikais.
meta-ziedai
Į Katalikų Bažnyčios liturgiją šventė įvesta XIII amžiuje.
Ji yra paskutinė iš kilnojamųjų kalendoriaus švenčių.
Devintinių šventė paprastai švenčiama tarp gegužės 25 ir birželio 23 dienos. Dažniausiai Devintinės išpuola birželio mėnesį. Religinė šventės dalis skirta pagarbinti Šv. Sakramentui, paliktam žmonėms Eucharistijoje. Prisimenami Jėzaus Kristaus per paskutinę vakarienę prieš kančią apaštalams pasakyti žodžiai: „ – Jei nevalgysite žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvenimo. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutinę dieną.“  Taip Jėzus kalbėjo, laimindamas ir dalydamas savo mokiniams duoną ir vyną. Šie dieviškąja galia pašventinti dalykai yra jo kūnas ir kraujas.
Per Devintines šventinami įvairūs žolynai – rūtos, mėtos ir kiti, vadinti „Devintinio žolelėmis“, liaudyje plačiai vartojami ne tik apsaugai nuo perkūno įtrenkimo, bet ir gydant įvairias ligas.
-

Leave a Reply