Erškėtinių šeimos atstovas, svarainis, sodininkų vertinamas kaip ūkinę ir dekoratyvinę reikšmę turintis augalas. Žinomos keturios svarainio (Chaenomeles) rūšys savaime augančios Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje. Tai – gražusis, plaukuotasis, tibetinis ir japoninis svarainis ( Chaenomeles japonica).
Pirmieji pasaulyje, kaip vaisinę kultūrą, svarainį ėmė auginti latviai. Po dešimtmečio svarainis pradėtas auginti ir Lietuvoje. Populiariausi Lietuvoje yra japoniniai svarainiai.
Japoninis svarainis Lietuvoje
Prie mūsų krašto klimato geriausiai prisitaikė žemaūgė svarainių rūšis (nuo 0,5 iki 1 m aukščio) . Šis dekoratyvus krūmas blizgančiais tankiais lapais žydi gegužės antrojoje pusėje apie 2-3 savaites. Žiedai būna įvairių spalvų: balti, pilki, oranžiniai, šviesiai raudoni arba purpuriniai.
Svarainio sodinimas
Dirvožemiui svarainis nereiklus – auga bet kokioje dirvoje. Šaknis leidžia gana giliai (iki 1,5 m ir giliau), todėl tinka auginti tokiose vietose, kur reikia sutvirtinti pakraščius ar terasas. Į nuolatinę vietą geriausiai juos sodinti iš rudens.
Svarainio tręšimas ir priežiūra
Svarainiai rudenį tręšiami organinėmis ir fosforo, o pavasarį – azoto ir kalio trąšomis. Taip pat patartina svarainius patręšti medžio pelenais ir smulkintais kiaušinių lukštais. Vasarą po svarainių krūmais naikinamos piktžolės ir purenama žemė.
Svarainių vaisiai
Gerai prižiūrimi krūmai pradeda derėti po 3-4 metų ir užaugina 4-5 kg vaisių. Labiausiai svarainių vaisiai vertinami dėl didelio vitamino C kiekio (iki 200 mg).