Japoniškasis svarainis

svarainio vaisiaiTai erškėtinių šeimos atstovas, svarainis, sodininkų vertinamas kaip ūkinę ir dekoratyvinę reikšmę turintis augalas. Žinomos keturios rūšys, savaime augančios Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje.
Pirmieji pasaulyje, kaip vaisinę kultūrą, japoniškąjį svarainį ėmė auginti latviai. Po dešimtmečio svarainis pradėtas auginti ir Lietuvoje. Prie mūsų krašto klimato geriausiai prisitaikė žemaūgė (nuo 0,5 iki 1 m aukščio) svarainių rūšis. Šis dekoratyvus krūmas blizgančiais tankiais lapais žydi gegužės antrojoje pusėje apie 2-3 savaites. Žiedai būna įvairių spalvų: balti, pilki, oranžiniai, šviesiai raudoni arba purpuriniai.
Dirvožemiui svarainis nereiklus – auga bet kokioje dirvoje. Šaknis leidžia gana giliai (iki 1,5 m ir giliau), todėl tinka auginti tokiose vietose, kur reikia sutvirtinti pakraščius ar terasas. Į nuolatinę vietą geriausiai juos sodinti iš
rudens. Svarainiai rudenį tręšiami organinėmis ir fosforo, o pavasarį – azoto ir kalio trąšomis. Taip pat svarainispatartina svarainius patręšti medžio pelenais ir smulkintais kiaušinių lukštais. Vasarą po svarainių krūmais naikinamos piktžolės ir purenama žemė.
Gerai prižiūrimi krūmai pradeda derėti po 3-4 metų ir užaugina 4-5 kg vaisių. Labiausiai svarainių vaisiai vertinami dėl didelio vitamino C kiekio (iki 200 mg).
-

Leave a Reply