Sodo augalai, priežiūra, sodo augalų auginimo ypatumai.
Nakvišinių (Onagraceae) šeimos augalų tėvynė – Šiaurės Amerika. Tai žoliniai augalai, krūmai ir puskrūmiai. Gentyje apie 200 rūšių. Dažniausiai auginamos 5 rūšių nakvišos. Žemaūgės nakvišos (O. perennis) užauga 15-20 cm aukščio. Lapai žali, maži, siauri. Žydi geltonais, 1,5 cm žiedais birželio-rugsėjo mėn. Visos nakvišos mėgsta saulėtą vietą, bet pakenčia ir nedidelę paunksnę. Gerai auga lengvoje, kalkingoje priemolio ar priesmėlio dirvoje. Dauginamos sėklomis …
Tai pypytinių šeimos gėlė, 50-150 cm aukščio, kilusi iš Indijos, Pietų ir Centrinės Amerikos. Stiebas stačias. Lapai tamsiai žali, bronziškai raudoni, dideli, pailgai kiaušiniški su stambia vidurine gysla. Žiedai raudoni, geltoni, oranžiniai, vienspalviai arba taškuoti, susitelkę varpos pavidalo žiedyne. Žydi nuo liepos mėnesio iki rudens. Pypytės mėgsta saulėtą, šviesią, derlingą ir giliai įdirbtą dirvą. Peržiemojusius pypytės šakniagumbius kovo pabaigoje sodinkite į vazonus …
Tulpė (Tulipa L) – lelijinių šeimos daugiametis žydintis svogūninis augalas, kilęs iš laukinių protėvių, augančių Mažojoje Azijoje, Vidurinės Azijos priekalniuose, Viduržemio jūros pakrantėse. Tulpės yra trumpo vegetaci jos periodo augalai. Per vegetaciją jos išaugina antžemines dalis, žydi, subrandina sėklas ir naujus svogūnus. Spalio mėnesį baigiamos sodinti tulpės. Tulpėms parenkama saulėta vieta, pavėsyje pasodintos menkiau žydi, ištįsta, svogūnai smulkėja. Gerai auga priesmėilio ir …
Kriaušė, kaip ir obelis – sėklavaisinis vaismedis. Botaniniu atžvilgiu kriaušė priskiriama erškėtinių šeimai. Lietuvoje savaime auga paprastoji, arba miškinė, kriaušė, ji auga upių ir upelių šlaituose, galulaukėse, sodybose, pakelėse. Paprastosios kriaušės amžius siekia iki 200 metų. Kultūrinės kriaušių veislės yra kilusios iš paprastosios snieginės, usūrinės ir kitų rūšių. Laikas, vieta ii aplinkybės, įvedusios kriaušių kultūrą į sodus, siekia priešistorinius laikus. Pagal istorinius …
Labiausiai tinkamos auginti sodybose amerikietiškos stambiauogės spanguolės. JAV jos auginamos jau nuo praėjusio šimtmečio vidurio. Lietuvoje daugiausia auginamos ir geriausiai dera ankstyvosios arba vidutinio ankstyvumo veislės: „Early Black”, „Bergman”, „Franklin”. Neblogai dera ir vėlyvesnės: „Hovves”, „Stevvens”, „Pilgrim”. Iš 1 m2 gerai prižiūrimo spanguolyno galima pririnkti 3,5-4 kg uogų. Taigi viena šeima iš 3-4 m2 derančio spanguolyno valgys uogas visą žiemą. Spanguolių auginimo …
Tai tankūs, šakoti, iki 3 m aukščio krūmai. Auga pamiškėse, šlaituose ir kaip dekoratyvinis augalas parkuose, soduose. Visos raugerškių veislės gerai pakenčia genėjimą, todėl juos galima auginti ir įvairaus aukščio gyvatvorėse. Raugerškiai užaugina gausų uogų derlių. Jų uogose yra obuolių rūgšties, vitamino C, vitaminų A ir B. Raugerškiai nėra reiklūs dirvožemiui, taip pat ir atsparūs žiemos šalčiams, išimtis – visžaliai raugerškiai, …
Dygiosios slyvos auginamos ir valgomos jau labai seniai. Tai liudija ir archeologų radiniai. Dygiosios slyvos pas mus nėra-labai paplitusios. Jų, dar kitaip vadinamų dygiosiomis kryklėmis, yra Nemuno šlaituose prie Jurbarko ir Vilkijos. Tai tankus iki 5 m aukščio krūmas. Jau pats augalo pavadinimas sako, kad šakos apaugusios dygiais spygliais. Šios slyvos pavasarį pražysta baltais žiedais, kuriuos gausiai lanko bitės. Jų …
Labai originalūs dekoratyviniai augalai yra eraičinai – žali, pilki, mėlyni kupsteliai. Tai daugiamečiai augalai, savo lapų, žiedynų spalvingumu žavintys ne vieną. Sausuose Lietuvos pušynuose augantys aviniai, pilkieji, šiurkštieji, smiltyniniai eraičinai savąjį grožį skleidžia ne tik natūraliose augimvietėse, bet taip pat alpinariumuose ir gėlynuose. Dažniausiai dekoratyviniuose želdynuose auginamas mėlynasis eraičinas. Jų lapai būna kelių atspalvių. Krūmelis tankus, glaudus, pusiau kūgiškas. Lapai siauri, beveik …
