Sodo augalai

Įvairiose sodybos vietose gali augti unikalūs augalai – rudeniniai vėlyviai. Rudenį iš žemės išlenda rožiniai ir šviesiai lelijiniai žiedai. Ypač gražūs stambiažiedžiai ir daugiažiedžiai vėlyviai, žydintys paprastais ir pilnaviduriais žiedais. Rudenį žydintys vėlyviai visiškai neturi lapų, kurie atsiranda tik kitų metų pavasarį, o nuo vidurvasario ima džiūti. Vėlyvių nepatariama auginti žolės vejoje, nes nupjovus jų lapus, vėlyvių svogūnėliai negauna maistinių medžiagų, todėl rudenį …

Rudeniniai vėlyviai Read More »

Sulaukėjusios rožės ir erškėtrožės nebijo šalčių, todėl jomis rūpintis rudenį nereikia, o štai dauguma gėlynuose augančių rožių nuo šalčio ir drėgmės nukenčia atšilimų metu. Norėdami apsaugoti rožes žiemą ir ankstyvą pavasarį, sukalkite medinį rėmą, uždenkite įvairiomis šiltinamosiomis ir drėgmės nepraleidžiančiomis medžiagomis. Kai kurioms rožių rūšims pakanka, jei jas žiemai pridengsite eglišakėmis. Visas rožių rūšis, išskyrus vijoklines ir parko, reikia apipjaustyti iki apsauginio …

Rožių žiemojimas Read More »

Lazdynai gali būti dauginami sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Dauginant sėklomis, lazdynai tik iš dalies išlaiko motinines savybes. Sėklomis dauginame turkinį lazdyną, kurio poskiepius naudojame įskiepyti kultūrines veisles. Sėklos sėjamos ką tik surinktos rudenį. Per vasarą sėjinukai išauga iki 20-30 cm aukščio. Kitų metų pavasarį jie persodinami didesniais atstumais. Išsodinant trumpinamos jų šaknys ir antžeminės dalys, paliekant 15-20 cm aukščio kelmelius. Dauginant lazdynus …

Lazdynų dauginimas Read More »

Serentis (Tagetes L.) Serentis – astrinių šeimos 35-90 cm aukščio vienmetis žolinis augalas. Serenčių lapai neporiniai, pražangiai ar plunksniškai suskaldyti, 8-18 cm ilgio, 5-10 cm pločio, pjūkliškai dantytais pakraščiais. Žiedai šviesiai oranžiniai, rausvi, margi, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, nelygu rūšis ar veislė. Sėklos tamsiai rudos, 5-8 mm ilgio, 0,6 mm pločio. 1000 sėklų sveria 0,75 g. Sėklos daigios 3-4 metus. Serentis …

Serentis Read More »

Palmės paplitusios viso Žemės rutulio tropinėse ir subtropinėse zonose. Jos auga įvairiose vietose – nuo jūros pakrančių iki aukštų kalnų slėnių, nuo pelkių ir pelkėtų miškų iki samanų ir karštų dykumų oazių. Tai viena iš didžiausių žiedinių augalų šeimų (iš viso yra apie 2700 rūšių). Palmės labai originalios išvaizdos. Jos turi tiesų nešakotą stiebą su didele plunksninių ar vėduoklinių lapų karūna …

Palmės Read More »

Balsvosios galtonijos (Galtonia candicans) dar vadinamos Afrikos hiacintais. Balsvosios galtonijos – daugiamečiai, svogūniniai, 100-120 cm aukščio augalai. Lapai sodriai žali, iki 90 cm ilgio, platūs, kuokštuose po 6-8, panašūs į hiacintų. Žiedai balti, su šviesiai gelsvu apnašu, 6 cm ilgio, 3 cm skersmens, varpelio formos, kvapūs, susitelkę ilgame žiedyne. Žydi rugsėjo mėnesį. Žalsvosios galtonijos (Galtonia princeps) užauga iki 100 cm aukščio. Žiedai …

Galtonija Read More »

Valgomoji kolokazija (Colocasia esculenta) – aroninių šeimos augalai. Pietryčių Azijoje jas augina dėl krakmolingų gumbų. Mūsų krašte irgi galima užsiauginti žiemos soduose ar oranžerijose. Kolokazijos – įspūdingi tropiniai augalai. Jų lapai primena dramblio ausis – 70 cm ilgio, 50 cm pločio, ovalūs pakraščiuose šiek tiek banguoti, odiški, šviesiai žali, Kolokazijos auga drėgnose kalnų papėdėse, užauga iki metro aukščio. Valgomosios kolokazijos – …

Kolokazijos Read More »