Sodo augalai

Po medžiais, kur nebeauga jokios varpinės žolės nei kiti augalai, vertėtų pasisodinti pipirlapių – daugiamečių žolinių augalų su šliaužiančiais, šakotais šakniastiebiais. Jų lapai inksto arba širdies formos, tamsiai žali, odiški, visžaliai, ant ilgų kotelių. Varpelio formos žiedai pavieniai, svyrantys, pasislėpę po lapais. Genčiai priklauso apie 60 rūšių pipirlapių, paplitusių Vakarų Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Gėlynuose dažniausiai auginamos europinės, kanadinės ir uodeguotosios […]

Jei norite užauginti tvirtus, jaunus ūglius ir gražius, didelius žiedus, rožes reikia gana smarkiai patrumpinti. Rožes reikia genėti, atsižvelgiant į tos rūšies ypatybes. Silpniau augančias rožes reikia patrumpinti iki trečiojo stipraus pumpuro, o greičiau ir vešliau augančias rožes – iki penktojo ar šeštojo pumpuro. Visus silpnus pernykščius ūglius reikia išpjauti, nes ant jų nesusiformuos gražūs žiedai. Be to, rožes reikia genėti, kad

Tai sidabrinės šeferdijos (Sheperdia argantea) – 2-5 m aukščio, visada žaliuojantys krūmai ar kreivi medeliai. Jų lapai priešiniai, pailgi, padengti sidabru blizgančiais plaukeliais. Krūmai gausiai šakoti, o smulkios šakutės dažnai pavirsta dygliais. Šeferdijos priklauso medingųjų augalų grupei, yra nereiklios dirvai, atsparios šalčiams ir sausrai. Gamtoje šeferdijos auga tik Šiaurės Amerikoje ir vietiniai gyventojai jas vadina buivolo uogomis. Balandžio pabaigoje šeferdijos

Agrastai auga beveik kiekviename sode. Agrastuose yra 5-15 proc. cukraus, 1-2 proc. organinių rūgščių, taip pat fosforo, geležies, kalcio. Derėti pradeda jau 1-2 metais, pats didžiausias derlius būna 6-7 metais. Gerai prižiūrimi krūmai išaugina po 25-30 kg uogų. Palankiomis sąlygomis agrastai dera 20-25 metus. Agrastai nepakenčia aukšto gruntinio vandens ir užpelkėjusių dirvų. Vieta turi būti saulėta, atvira, kad nuo krūmų greitai nudžiūtų

Medlieva -daugiametis, sumedėjęs, iki 6 metrų aukščio išaugantis krūmas. Medlievos -vertingi vaisiniai ir dekoratyviniai augalai, ypač atsparūs žiemos šalčiams. Medlievoms nebaisūs net ir 50 laipsnių šalčiai. Jos dera gausiai ir kasmet; vaisiai aitriai saldūs. Jie pradeda nokti liepos mėnesį, o baigia rugpjūtį. Vienoje medlievų kekėje gali būti tiek žali, tiek prinokę vaisiai. Prinokę medlievų vaisiai nusidažo tamsiai violetine spalva. Medlievų uogose gausu

Geltonžiedės siendriekės (Thladiantha dubia Bunge)- moliūgų šeimos atstovės, nors ir-nelabai panašios į moliūgus ar agurkus. Tai žolinės lianos, netvirtais ūseliais, laipiojančios, briaunotais, šiurkščiais plaukeliais apaugusiais stiebais. Išauga iki 1-2 m aukščio. Augalai dvinamiai. Žiedai geltoni, varpelio formos. Jie skleidžiasi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Siendriekių vaisiai panašūs į mažus agurkėlius, 4-5 cm ilgio ir apie 2,5 cm storio. Nesunokę- žali, nokdami –

Nuo gilios senovės žmonės valgydavo obuolius. Juos mėgo Senovės Egipto, Graikijos, Romos gyventojai. Obuoliuose yra vitaminų C, B1, B6, P, E, karotino, geležies, mangano, kalcio, pektinų, cukraus, organiniu rūgščių. Obuoliai- puiki priemonė nuo sklerozės, efektyvūs vaistai nuo žarnyno infekcijų, širdies bei inkstų ligų, hipertonijos, nutukimo, mažakraujystės, podagros, inkstų akmenligės. Rūgščių rūšių obuoliai rekomenduojami diabetu sergantiems ligoniams. Jie naudingi sergant chronišku reumatu.