Sodo augalai

Sausmedžiai dar palyginti mažai žinomi dekoratyviniai ir vaisiniai augalai mūsų sodininkams mėgėjams. Tai pačios pirmosios mūsų krašte sunokstančios uogos. Valgomieji sausmedžiai savaime paplitę JAV, Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. 1890 m. JAV pirmą kartą atrastas japoninis sausmedis. Šis augalas turi priešuždegiminių savybių. Sausmedžiai – šviesomėgiai medingi vaisiniai augalai, užaugantys iki 0,7-2 m. Žiedai smulkūs, šviesiai geltoni, gausiai lankomi bičių ir kitų […]

Kriaušės dažniausiai dera kiekvienais metais. Pirmieji užauginti kriaušių vaisiai nebūna ypač skanūs ir minkšti, o metams bėgant, jų kokybė gerėja. Kriaušės yra reiklesnės šilumai nei obelys, todėl po šaltos žiemos kriaušės gali ir apšalti. Geriausiai kriaušės auga velėninėje žemėje bei gilioje ir lengvoje priemolio žemėje. Kodėl kartais ant užsimezgusių kriaušių vaisių ilgai išlieka žiedlapiai? Šiuos reiškinius galima pastebėti, kai pavasarį būna ir

Lotyniškas saulenių pavadinimas Helianthemum kilęs iš graikiškų žodžių helios – saulė ir anthos – žiedelis. Genčiai priklauso apie 80 rūšių saulenių, paplitusių Mažojoje Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Tai puskrūmiai, rečiau žoliniai šakniastiebiniai daugiamečiai ir vienmečiai augalai. Užauga 10-30 cm aukščio, stiebai statūs arba svyrantys. Lapai ovalūs, lancetiniai. Žiedeliai geltoni, oranžiniai, rausvi, balti, su daug kuokelių, sutelkti į paprastus arba šluotelės formos žiedynus. Sauleniai

Paprastoji garšva Paprastąją garšvą galima išnaikinti tik pavasarį ir rudenį perkasant dirvą ir rankomis išrenkant kiekvieną piktžolių gabalėlį. Jei paprastųjų garšvų ypač daug, jas nupurkškite „Raundapu”, o dirvožemio paviršių uždenkite juoda polietileno plėvele. Daržinė pienė Daržines pienes pavyks išnaikinti tik giliai perkasant dirvožemį ir išrenkant šių piktžolių šaknynus. Kiaulpienė Kiaulpienes pavyks išnaikinti, jei jas reguliariai ravėsite ir ištrauksite šių augalų šaknis.

Juodosios avietės labai skiriasi nuo raudonųjų aviečių. Juodųjų aviečių ūgliai nėra tiesūs kaip raudonųjų aviečių, o sulenkti lanku ar išsiraitę. juodųjų aviečių šaknys dirvoje pasiekia net 1,5 metro gylį. Iš juodųjų aviečių šaknų neauga ūgliai, o šie vaiskrūmiai užaugina juodas, o kartais ir raudonas uogas, juodąsias avietes reikia dauginti ūglių viršūnėlėmis, kurias prie dirvos patariama pritvirtinti smeigtukais ir užberti žemėmis. Tada