Sodo augalai, priežiūra, sodo augalų auginimo ypatumai.
Kiek pasaulyje išvesta jurginų veislių, niekas tiksliai atsakyti negali, bet jos skaičiuojamos tūkstančiais. Jurginų tėvynėje- Meksikos kalnuose- jų šakniagumbiai žiemoja dirvoje. Pas mus, Lietuvoje, jurginai kasami tik prieš stiprias šalnas. Tai daugiametės gėlės, kurios šaknų gumbuose sukaupia pakankamas maistinių medžiagų atsargas, būtinas šiems augalams augti kitais metais. Prieš rudens šalnas reikia iškasti jurginų gumbus ir juos per žiemą laikyti rūsyje. Žiemą jurginų …
Dažniausiai vartojama vario trąša – vario sulfatas. Vario sulfatu ypač naudinga tręšti durpinį dirvožemį; 1 m2 šio dirvožemio patariama patręšti 1-1,5 g vario sulfato. Šio trąšų kiekio dažniausiai pakanka 5-6 metams. Tačiau vario trąšų perteklius yra kenksmingas augalams. Jei vario pernelyg daug, augalų lapai pablykšta, vėliau jų lapų kraštus pažeidžia nekrozė, todėl augalai gali žūti. Vario pertekliui yra jautrūs burokėliai, …
Juodasis pūdymas išlaikomas visą pavasarį iki liepos mėnesio pradžios. Tuo laiku medžiai purškiami, naikinant visokius kenkėjus. Tarpueiliuose galima pasėti augalų, kurie medžiams nekenktų, pvz. ankštinių. Šie augalai savo šaknyse sukaupia azoto junginius ir tuo atneša naudos medžiams. Aktualus dalykas yra sodo tręšimas. Kuo sodas derlingesnis, juo gausiau jis turėtų būti tręšiamas. Vieną kartą per trejus metus, o jeigu galima ir dar …
Žibuoklės (Hepatica) Daugiamečiai, 5-25 cm aukščio žoliniai augalai su trumpais šakniastiebiais. Jų lapkočiai ilgi, apaugę švelniais plaukeliais, lapų viršutinė pusė žalia, o apatinė violetinio atspalvio. Lapalakščiai triskiaučiai, su širdiškais arba inkstiškais pagrindais. Gentyje žinoma 10 rūšių. Labiausiai paplitusios triskiautės, transilvaninės ir japoninės žibuoklės. Žibuoklės žydi balandžio-gegužės mėn., 15-30 dienų. Darželiuose ir įvairiuose želdynuose žibuokles patariama auginti medžių ir krūmų pavėsyje. Gerai auga …
Tai dekoratyviniai citrininiai (Citrus) kambariniai augalai, auginami kubiluose. Dėl gražių vaisių, baltų kvepiančių žiedų ir visuomet žalių, blizgančių lapų jie tapo vienu iš dažniausiai auginamų augalų. Daugiausia ant palangių ir patalpose, kur maža vietos auginami 1-2 metrų aukščio Citrus microcarpa arba Fartunella japonica, arba šių abiejų veislių hibridai. Augalų žiedai ir vaisiai visus metus esti vienu kartu. Vaisiai išsilaiko kelias …
Taip vadinama valgomosios gelteklės (Scorzonera hispanica) šaknis, kurias vartojame maistui. Šaknys užauga iki 30-40 cm ilgio ir 3-4 cm storio. Jos žievė juoda, todėl dažnai vadinama juodašakne, o vidus gelsvai baltas. Šaknyse gausu rauginių medžiagų, glikozidų, aldehidų ir kitų vertingų medžiagų. Gelteklės šaknys toli pralenkia kitas daržoves. Jos mažai kaloringos, tinka vartoti diabetikams. Daugiausia maistui ruošiamos panašiai kaip žiediniai kopūstai, dedamos …
Tai visiems gerai pažįstama obelų veislė, greičiausiai išvesta Lietuvoje ar Lenkijoje. Veislė atspari šalčiams ir net šalčiausiomis žiemomis iššąla mažiau negu kitos veislės. Iš vasarinių veislių baltieji alyviniai užima pirmą vietą ne tik dėl atsparumo, bet ir dėl gražios formos, vienodos spalvos, pakankamo didumo, ankstyvo sunokimo ir gero skonio. Baltųjų alyvinių vaisiai prinoksta jau rugpjūčio mėnesį. Vaisiai skinami, kai tik odelė pradeda …
Didelių ir mažų vaismedžių šalininkų yra visuose kraštuose. Paprastai ir vieni, ir kiti turi daug argumentų, gindami savo pozicijas. Nežiūrint to, žemaūgiai vaismedžiai sulaukia vis daugiau šalininkų. Pažiūrėkime į situaciją daugiau iš žemaūgių vaismedžių augintojo pozicijų. Kokie gi nedidelių vaisinių medelių auginimo privalumai? Sodo plotas Daug ką nulemia tai, kiek ploto ir erdvės sode užima vienas ir kitas augalas. Pavyzdžiui, …
Žemaūgiai vaismedžiai Read More »
