Sodo augalai

Ciklanteros – įdomios vienametės moliūginės daržovės kilusios iš Pietų Amerikos, jos vadinamos ilgakočiais dygmoliūgiais, Meksikos ir Peru agurkais arba tiesiog pipirais. Tai žoliniai, vijokliniai, gana dekoratyvūs, greitai augantys augalai. Vaisiai pradeda megztis rugpjūčio menesį. Augalo vaisiai 7-10 cm ilgio, su spygliukais, malonia, kvepia, panašūs į žaliuosius pipirus. Sunokusios ciklanteros skoniu primena agurkus, jaunų vaisių skonis panašus į saldžiųjų pipirų. Ciklanteros balandžio […]

Kiek pasaulyje išvesta jurginų veislių, niekas tiksliai atsakyti negali, bet jos skaičiuojamos tūkstančiais. Jurginų tėvynėje- Meksikos kalnuose- jų šakniagumbiai žiemoja dirvoje. Pas mus, Lietuvoje, jurginai kasami tik prieš stiprias šalnas. Tai daugiametės gėlės, kurios šaknų gumbuose sukaupia pakankamas maistinių medžiagų atsargas, būtinas šiems augalams augti kitais metais. Prieš rudens šalnas reikia iškasti jurginų gumbus ir juos per žiemą laikyti rūsyje. Žiemą jurginų

Dažniausiai vartojama vario trąša – vario sulfatas. Vario sulfatu ypač naudinga tręšti durpinį dirvožemį; 1 m2 šio dirvožemio patariama patręšti 1-1,5 g vario sulfato. Šio trąšų kiekio dažniausiai pakanka 5-6 metams. Tačiau vario trąšų perteklius yra kenksmingas augalams. Jei vario pernelyg daug, augalų lapai pablykšta, vėliau jų lapų kraštus pažeidžia nekrozė, todėl augalai gali žūti. Vario pertekliui yra jautrūs burokėliai,

Žibuoklės (Hepatica) Daugiamečiai, 5-25 cm aukščio žoliniai augalai su trumpais šakniastiebiais. Jų lapkočiai ilgi, apaugę švelniais plaukeliais, lapų viršutinė pusė žalia, o apatinė violetinio atspalvio. Lapalakščiai triskiaučiai, su širdiškais arba inkstiškais pagrindais. Gentyje žinoma 10 rūšių. Labiausiai paplitusios triskiautės, transilvaninės ir japoninės žibuoklės. Žibuoklės žydi balandžio-gegužės mėn., 15-30 dienų. Darželiuose ir įvairiuose želdynuose žibuokles patariama auginti medžių ir krūmų pavėsyje. Gerai auga

Tai dekoratyviniai citrininiai (Citrus) kambariniai augalai, auginami kubiluose. Dėl gražių vaisių, baltų kvepiančių žiedų ir visuomet žalių, blizgančių lapų jie tapo vienu iš dažniausiai auginamų augalų. Daugiausia ant palangių ir patalpose, kur maža vietos auginami 1-2 metrų aukščio Citrus microcarpa arba Fartunella japonica, arba šių abiejų veislių hibridai. Augalų žiedai ir vaisiai visus metus esti vienu kartu. Vaisiai išsilaiko kelias

Taip vadinama valgomosios gelteklės (Scorzonera hispanica) šaknis, kurias vartojame maistui. Šaknys užauga iki 30-40 cm ilgio ir 3-4 cm storio. Jos žievė juoda, todėl dažnai vadinama juodašakne, o vidus gelsvai baltas. Šaknyse gausu rauginių medžiagų, glikozidų, aldehidų ir kitų vertingų medžiagų. Gelteklės šaknys toli pralenkia kitas daržoves. Jos mažai kaloringos, tinka vartoti diabetikams. Daugiausia maistui ruošiamos panašiai kaip žiediniai kopūstai, dedamos

Tai visiems gerai pažįstama obelų veislė, greičiausiai išvesta Lietuvoje ar Lenkijoje. Veislė atspari šalčiams ir net šalčiausiomis žiemomis iššąla mažiau negu kitos veislės. Iš vasarinių veislių baltieji alyviniai užima pirmą vietą ne tik dėl atsparumo, bet ir dėl gražios formos, vienodos spalvos, pakankamo didumo, ankstyvo sunokimo ir gero skonio. Baltųjų alyvinių vaisiai prinoksta jau rugpjūčio mėnesį. Vaisiai skinami, kai tik odelė pradeda