Kriaušės dažniausiai dera kiekvienais metais. Pirmieji užauginti kriaušių vaisiai nebūna ypač skanūs ir minkšti, o metams bėgant, jų kokybė gerėja. Kriaušės yra reiklesnės šilumai nei obelys, todėl po šaltos žiemos kriaušės gali ir apšalti. Geriausiai kriaušės auga velėninėje žemėje bei gilioje ir lengvoje priemolio žemėje.
Kodėl kartais ant užsimezgusių kriaušių vaisių ilgai išlieka žiedlapiai? Šiuos reiškinius galima pastebėti, kai pavasarį būna ir šaltų, ir karštų dienų, o balandžio mėnesį soduose dar būna nenutirpusio sniego.
Kai balandžio mėnesio pradžia būna šalta, vaismedžiai vėliau ima skleisti žiedpumpurius ir žiedus. Tačiau vėliau, staiga atšilus orams ir ženkliai pakilus oro temperatūrai, kriaušės staiga pražysta, tačiau gana greitai, per 5 dienas,
baigia žydėti. Per tokį trumpą žydėjimo laiką kai kurios kriaušių rūšys net nesuspėja užmegzti vaisių. Šiomis sąlygomis vaisius sugeba užmegzti tik linkusios j partenokarpiją (t.y. sugebančios apsidulkinti pačios) kriaušės. O žiedlapiai dar kurį laiką pasilieka, nes dėl pernelyg greito žydėjimo jie nesuspėja laiku nukristi, o vėliau susigyvena su greitai augančiais vaisiais. Kai kada žiedlapiai dar išlieka 1-1,5 mėn. ir tik vaisiams augant nudžiūva.