Kriaušė, kaip ir obelis – sėklavaisinis vaismedis. Botaniniu atžvilgiu kriaušė priskiriama erškėtinių šeimai. Lietuvoje savaime auga paprastoji, arba miškinė, kriaušė, ji auga upių ir upelių šlaituose, galulaukėse, sodybose, pakelėse.Paprastosios kriaušės amžius siekia iki 200 metų. Kultūrinės kriaušių veislės yra kilusios iš paprastosios snieginės, usūrinės ir kitų rūšių. Laikas, vieta ii aplinkybės, įvedusios kriaušių kultūrą į sodus, siekia priešistorinius laikus. Pagal istorinius duomenis, kiiaųšes maistui vartojo senovės Graikijos ir Romos imperijos gyventojai.
Šiuo metu Lietuvoje auginama apie 300 kriaušių veislių. Vaismedžiai gana ištvermingi žiemą. Jie būna net iki 20 m aukščio, vainikai platūs, piramidiški, šakos dygliuotos.
Vaisiai žali, geltoni, gelsvi arba rausvi, kriaušės arba rutulio formos, 
prinoksta rugsėjo arba spalio mėnesiais. Paprastoji kriaušė gerai auga priemolio – dirvose. Kriaušės dauginamos vegetatyviniu būdu (skiepijant). Dauguma kriaušių veislių dera kasmet.
prinoksta rugsėjo arba spalio mėnesiais. Paprastoji kriaušė gerai auga priemolio – dirvose. Kriaušės dauginamos vegetatyviniu būdu (skiepijant). Dauguma kriaušių veislių dera kasmet.Kriaušės vartojamos šviežios arba perdirbamos, jose esantys vitaminai stiprina žmogaus organizmą, o organinės rūgštys bei aromatinės medžiagos žadina apetitą ir padeda geriau įsisavinti maistą. Be to, paprastosios kriaušės mediena naudojama baldų apdailai.