Obelys

Obelys

Obelų auginimas siekia gilią senovę. Manoma, kad jau prieš 5 tūkstančius metų pirmykščiai žmonės naudojo laukines obelis. Senovės Egipto piešiniuose, kurių amžius siekia 3000 metų, galima užtikti kultūrinių veislių atvaizdus.
Graikijos ir Romos rašytojai aprašo įvairias obelų veisles, jų auginimą ir netgi skiepijimą.
Didelį obelų paplitimą lemia daugelis veiksnių. Pirmiausia, jos gerai prisitaiko prie įvairių augimo sąlygų.
Obelys auga nuo Tolimosios Šiaurės iki pietinių rajonų. Tinkamai parinkus veisles ir poskiepius, obelis galima auginti ir drėgnesniuose, ir gana sausuose rajonuose. Kadangi obelų veislių yra daug ir įvairių, todėl obuolių galima turėti praktiškai ištisus metus. Mūsų klimato sąlygomis ankstyviausių veislių obuoliai sunoksta liepos pabaigoje, o žieminių veislių obuoliai išsilaiko iki balandžio – gegužės mėnesio ir net iki kito derliaus. Įvairių veislių obuoliai skiriasi savo skoniu. Yra saldžių, rūgščių, saldžiarūgščių obuolių. Juose yra gliukozės ir fruktozės. Labai vertinga obuoliuose esanti celiuliozė, kuri gerina peristaltiką, ir pektininės medžiagos, kurios padeda šalinti iš organizmo žalingus sunkiuosius metalus. Sunku rasti vaisių, kurie būtų tokie universalūs ir taip plačiai vartojami įvairiems tikslams, kaip obuoliai.

Dalinkitės!

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to Top