Nakvišos

Nakvišinių (Onagraceae) šeimos augalų tėvynė – Šiaurės Amerika. Tai žoliniai augalai, krūmai ir puskrūmiai. Gentyje apie 200 rūšių. Dažniausiai auginamos 5 rūšių nakvišos.
Žemaūgės nakvišos (O. perennis) užauga 15-20 cm aukščio. Lapai žali, maži, siauri. Žydi geltonais, 1,5 cm žiedais birželio-rugsėjo mėn. Visos nakvišos mėgsta saulėtą vietą, bet pakenčia ir nedidelę paunksnę. Gerai auga
lengvoje, kalkingoje priemolio ar priesmėlio dirvoje. Dauginamos sėklomis ir kerelio dalimis pavasarį ar rugsėjo mėn., kad spėtų gerai įsišaknyti iki žiemos. Dirva sukasama 20 cm gyliu. Prieš sodinimą patręšiama perpuvusiu mėšlu (1 m2 5 kg) arba kompostu. Sodinama 20-30 cm atstumu. Kaitrią vasarą reikia laistyti. Vegetacijos metu 2-3 kartus tręšiamos kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis.
Nakvišos sodinamos grupelėmis, komponuojamos su daugiametėmis gėlėmis, tinka alpinariumuose. |os dera su
Įvairiomis daugiametėmis gėlėmis: gvaizdūnėmis, katinėliais, šilokais, uolaskėlėmis.

Aukštaūgės nakvišos (O. biennis) – dvimečiai augalai. Pirmaisiais metais užauga lapų skrotelė, antraisiais žydi geltonais žiedais (birželio—spalio mėn.). Užauga iki 1 m aukščio.
Puikiosios nakvišos (O, caespistosa)  – žydi baltais, švelniai rausvais žiedais. Žiedai prasiskleidžia pavakaryje, užsičiaupia anksti rytą.
-

Leave a Reply