Lotyniškas saulenių pavadinimas Helianthemum kilęs iš graikiškų žodžių helios – saulė ir anthos – žiedelis. Genčiai priklauso apie 80 rūšių saulenių, paplitusių Mažojoje Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Tai puskrūmiai, rečiau žoliniai šakniastiebiniai daugiamečiai ir vienmečiai augalai. Užauga 10-30 cm aukščio, stiebai statūs arba svyrantys. Lapai ovalūs, lancetiniai. Žiedeliai geltoni, oranžiniai, rausvi, balti, su daug kuokelių, sutelkti į paprastus arba šluotelės formos žiedynus. Sauleniai žydi ir sėklas subrandina tuo pačiu metu. Žinomi paprastieji, alpiniai, apenininiai ir hibridiniai sauleniai.
Sauleniai auga atvirose ir saulėtose vietose, pakenčia sausras. Gali augti skurdžiose smėlio dirvose. Dauginami auginiais, nes kero dalys sunkiai prigyja, tačiau galima dauginti ir sėklomis. Sėjama į dėžutes kovą arba tiesiai į lysvę balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. J nuolatinę vietą daigeliai su dideliu žemių gumulu persodinami birželį, kas 30 cm. Jeigu sėjama tiesiai į lysvę, sudygusius daigelius reikia retinti. Auginiai pjaunami birželio mėn. ir sodinami į šiltnamį arba į dėžutes, pridengiant stiklu, į nuolatinę vietą prigijusios šakelės persodinamos tik kitais metais.
Sauleniai labai tinka alpinanumuose- dera su katilėliais ir šilokais.