Juodosios avietės labai skiriasi nuo raudonųjų aviečių. Juodųjų aviečių ūgliai nėra tiesūs kaip raudonųjų aviečių, o sulenkti lanku ar išsiraitę. juodųjų aviečių šaknys dirvoje pasiekia net 1,5 metro gylį.
Iš juodųjų aviečių šaknų neauga ūgliai, o šie vaiskrūmiai užaugina juodas, o kartais ir raudonas uogas, juodąsias avietes reikia dauginti ūglių viršūnėlėmis, kurias prie dirvos patariama pritvirtinti smeigtukais ir užberti žemėmis.
Tada juodųjų aviečių pumpurai įsišaknija ar ima auginti naują ir savarankišką augalą. Jaunus augalus žiemai reikia apkaupti arba užberti perpuvusiu mėšlu, o pavasarį jaunąjį augalą atskirti nuo pagrindinio (motininio) augalo.
Juodosios avietės žiemos šalčiams nėra tiek atsparios, kiek raudonosios avietės, tačiau jos mažiau bijo sausros nei raudonosios avietės, juodąsias avietes patariama sodinti anksti pavasarį, kas 50-70 cm, tarp eilių paliekant 1,8-2 metrų tarpus. Apipjaudami juodąsias avietes, nupjaukite jų derėjusius, silpnus, aplaužytus ir ligotus ūglius. Apipjaustydami avietes, viename juodųjų aviečių krūme palikite 5-8 stiprius vienmečius ūglius, juos sutrumpinkite ir pririškite prie atramų.
Juodąsias avietes mes mėgstame vartoti verdant įvairius džemus.