Lietuvoje auga virš 100 nuodingųjų augalų rūšių. Tai – dažniausiai žiediniai augalai. Kartu jie ir vaistiniai augalai, iš kurių farmacijos pramonė gamina labai svarbius vaistus.Tai – rusmenės, pakalnutė, rudeninis vėlyvis ir kiti. Reikia vengti nuodingųjų augalų, augančių kaimo sodybose, laukuose ar miškuose. Nemažai jų auginama darželiuose kaip dekoratyviniai augalai.
Iš tokių paminėtini: rudeninis vėlyvis, didysis pentinius, įvairios rusmenių rūšys, mėlynoji kurpelė ir kt. Rusmenės stipriai veikia širdį, vėlyviu gali apsinuodyti žmonės, gyvuliai ir paukščiai. Pelitinių irkurpelių nuodingos šaknys, o kurpelių – ir žiedadulkės, kuriomis gali apsinuodyti bitės.
Prie sodybų pasitaiko dėmėtoji mauda, labai panaši į krapą. Tai labai nuodingas augalas. Žinotina, kad ievų ir pakalnučių žiedų kvapas svaigina ir veikia širdį. Prie vandens telkinių auga į krapą panaši nuodingoji nuokana.
Daržuose randame karpažolę, jos pieniškos sultys, patekusios į burna, sukelia stiprų gleivinės uždegimą.
Be to, ramunės, chrizantemos, rūtos, gali sukelti alerginę emfizemą, arba kontaktinį dermatitą (alerginį odos uždegimą), kuris pasireiškia raudonu, sukeliančiu niežėjimą, odos bėrimu. Alerginę emfizemą gali sukelti ir daržovės: česnakai, svogūnai, ridikėliai, pomidorai.