Daržinis pelėdgalvis (Lacanobia oleracea)
Pažeidžia kopūstus, griežčius, ropes, pupeles, pomidorus, salotas, rabarbarus ir kitas daržoves. Šiltnamiuose gali gadinti pomidorus, rečiau agurkus.
Birželio antroje pusėje—liepos mėn. ir rugpjūčio antroje bei trečioje dekadoje jauni vikšrai skaptuoja lapų apatinės pusės minkštimą, o paaugę lapuose išgraužia skyles ar visai juos suėda. Pomidorų ar agurkų vaisiuose jie išėda stambias netaisyklingas ertmes. Drugio išskleisti sparnai iki 42 mm ilgio, priekiniai rausvai rudi, pakraščiuose su šviesiomis banguotomis juostelėmis ir dėmelėmis. Vikšrai 30—40 mm ilgio, rausvai rudos ar žalios spalvos. Išilgai nugaros eina trys balsvos, šonais — gelsvai baltos linijos. Galva rusvai geltona. Visas kūnas nubarstytas taškeliais su juodais apvadais.
Žiemoja daržinio pelėdgalvio lėliukės žemėje. Drugiai skraido birželio mėn. Patelės 0,7 mm ilgio gelsvai žalius pusrutuliškus su ryškiomis spinduliškai išsidėsčiusiomis briaunelėmis kiaušinius deda ant apatinės lapų pusės.
Vienos patelės vislumas — iki 1100 kiaušinių. Išsiritę vikšrai kenkia 30—40 dienų. Antros generacijos drugiai skraido rugpjūčio mėn. Į šiltnamius patelės dažnai įskrenda per ventiliacijos angas. Šiltnamiuose pirmos generacijos drugiai skraido jau vasario antroje dekadoje, antros generacijos — gegužės mėn. Vikšrai kenkia birželio—liepos mėn.
Apsaugos priemonės. Rudenį daržus giliai suarti plūgu su priešplūgiu. Naikinti piktžoles daržuose ir gretimuose laukuose. Termiškai dezinfekuoti šiltnamių dirvą. Jeigu vikšrų nedaug, juos surinkti ir sunaikinti. Kai kenkėjas pasirodo masiškiau, I—II ūgio vikšrus purkšti entobakterinu ar insekticidais, vartojamais gaminiam pelėdgalviui naikinti.