Kopūstinis baltukas

Kopūstinis baltukas (Pieris brassicae)

Kenkia kryžmažiedėms daržovėms, ypač gūžiniams ir žiediniams kopūstams bei griežčiams. Vikšrai graužia lapus: apėda iš pakraščių lapų minkštimą, palikdami tik stambesnes gyslas. Vikšrai iki 40 mm ilgio, gelsvai žalsvi, su juodomis dėmelėmis ir taškeliais, išsidėsčiusiais taisyklingomis ar nevisiškai taisyklingomis eilutėmis, su 8 poromis kojų. Kūno šonais eina šviesiai gelsva juostelė. Pasimaitinę 15— 30 dienų, jie virsta lėliukėmis. Po 10—17 dienų pradeda skraidyti stambūs baltais sparnais (išskleistų sparnų ilgis 55—60 mm) naujos generacijos drugiai.
Jų priekinių sparnų viršūnės juosvos, užpakalinių priekiniame pakraštyje yra juoda dėmelė. Patelės ant priekinių sparnų dar turi dvi apskritas juodas dėmeles. Suaugėliai maitinasi žiedų nektaru, paskui poruojasi ir patelės ant apatinės lapų pusės krūvelėmis deda kiaušinius. Po 6— 13 dienų išsirita vikšrai, kurie iš pradžių laikosi krūvelėmis, vėliau išsiskirsto pavieniui po visą augalą. Baigę vystytis, jie ropoja į lauko pakraščius, lipa ant medžių kamienų, tvorų, pastatų sienų, kur virsta lėliukėmis ir žiemoja. Dalis žiemojančių lėliukių dėl nepalankių sąlygų žūva, todėl pavasarinė šio kenkėjo generacija būna negausi. Skraidyti drugiai pradeda gegužės mėn. Daug gausesnė ir žalingesnė būna antra generacija, kurios drugiai skraido nuo liepos pabaigos iki rudens.
Apsaugos priemonės. Mažesniuose plotuose galima naikinti kenkėjus mechaniškai — sutraiškyti kiaušinių krūveles ar jaunų vikšrų lizdus. Šiltesniu oru (virš + 17°C) vartoti mikrobiologinius preparatus, o vėsesniu — cheminius insekticidus.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: