Ropinis baltukas (Pieris lapae L)
Kenkia kryžmažiedžių šeimos daržovėms: kopūstams, griežčiams, ropėms ir kt. Vikšrai išgraužia lapuose netaisyklingos formos skyles, palikdami tik gyslas ir dalį minkštimo prie jų. Vėliau jie graužia landas gūžėse. Drėgnu oru pažeistos gūžės pradeda pūti. Vikšrai 20—24 mm ilgio, su 8 poromis kojų. Jų kūnas žalias, apaugęs trumpučiais plaukeliais, lyg aksominis. Per nugarą eina gelsva juostelė. Pasimaitinę apie 20 dienų, jie virsta lėliukėmis. Naujos generacijos drugiai balti, labai panašūs į kopūstinį baltuką, tik mažesni (40— 50 mm ilgio) ir kiek kitokiu sparnų piešiniu. Priekiniai sparnai gelsvai balti, jų viršūnė pilka. Ant patelės sparnų yra dvi juodos dėmelės, ant patino — viena.
Užpakaliniai sparnai iš viršaus balti, priekiniame jų pakraštyje yra juoda dėmelė. Jie skraido šiltomis saulėtomis dienomis. Butelio formos šviesiai geltonus su ryškiomis išilginėmis briaunelėmis paviršiuje kiaušinius patelės deda ant lapų apatinės pusės, pavieniui. Išsiritę vikšrai kenkia iki vėlyvo rudens, paskui virsta lėliukėmis. Lėliukės dengtosios, kampuotos, žalsvos arba pilkos. Žiemoja jos ant medžių kamienų, tvorų, pastatų sienų ir ant piktžolių. Pirmos generacijos drugiai skraido gegužės pradžioje ir kiaušinius deda ant kryžmažiedžių piktžolių. Viena patelė sudeda vidutiniškai 150 kiaušinių. Po 7— 10 dienų išsirita vikšrai. Per metus išsivysto 2—3 šio kenkėjo generacijos.
Apsaugos priemonės. Naikinti piktžoles. Rudenį giliai suarti kopūstienas. Vikšrus naikinti insekticidais, laikantis karencijos terminų. Aukštesnėje temperatūroje (virš +17 °C) gerai veikia mikrobiologinis preparatas entobakterinas.