Kopūstinis pelėdgalvis

Kopūstinis pelėdgalvis (Barathra brassicae L.)

Kenkia kopūstams, burokėliams, svogūnams, salotoms, žirniams ir kitoms daržovėms. Vikšrai išgraužia augalų lapuose stambokas ovalias skyles. Pažeidžia ir kopūstų gūžes, kuriose išgraužia gilias landas ir užteršia jas savo išmatomis). Vėliau į landas pribėga vandens. Sužalotos kopūstų gūžės pradeda pūti ir skleidžia nemalonų kvapą Vikšrai iki 50 mm ilgio, stori, beveik pliki, nelabai judrūs, jauni būna žali, užaugę — pilkšvai žali ar žalsvai rudi su gelsva juosta kūno šonuose ir 8 poromis kojų. Jie kenkia 30—50 dienų.
Maitinasi tik naktimis, dieną slapstosi po lapais. Baigę vystytis, vikšrai lenda į žemę, kur virsta lėliukėmis ir žiemoja. Drugiai pradeda skraidyti nuo birželio vidurio ir skraido iki rugpjūčio pabaigos naktimis. Jie yra vidutinio dydžio. Išskleisti sparnai apie 50 mm ilgio, pilkai rusvi, priekiniai išmarginti tamsesnėmis dėmėmis ir juostelėmis. Patelės ant lapų apatinės pusės grupelėmis po 10—40 deda pusrutuliškus, iš pradžių gelsvus, .vėliau melsvai pilkus kiaušinius, kurių paviršius išvagotas spinduliškai išsidėsčiusiomis briaunelėmis. Viena patelė padeda 600— 700 kiaušinių. Po 15—20 dienų išsirita vikšrai. Iš pradžių jie laikosi grupelėmis, vėliau išsiskirsto pavieniui. Per metus išsivysto viena šio kenkėjo generacija. Kopūstinis pelėdgalvis išplitęs visuose respublikos rajonuose ir beveik kasmet gadina gūžinius bei žiedinius kopūstus, ypač vėlyvųjų veislių.
Apsaugos priemonės. Rudenį giliai suarti kopūstienas. Nevėlinti daigų sodinimo. Vikšrus naikinti tokiais pat preparatais kaip ir kopūstinio baltuko. Iš entomofagų rekomenduojamos trichogramos, kurias kopūstų lauke reikia išleisti 2—3 kartus, kenkėjui masiškai dedant kiaušinius. Hektarui reikia 30 000 trichogramų.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: