Kopūstinis amaras

Kopūstinis amaras (Brevicoryne brassicae L.)

Pažeidžia kopūstus ir kitas kryžmažiedes kultūras, ypač sekiojus. Siurbia augalų sultis. Iščiulpti lapai pagelsta arba pasidaro rausvo atspalvio, jų pakraščiai užsiraito į apačią. Pažeistų kopūstų gūžės būna mažesnės ir purios. Apniktų sėklojų žiediniai ūgliai pasidaro rausvai violetinės spalvos, žiedų butonai ir žiedai nudžiūsta. Kenkia suaugę amarai ir lervos. Suaugėliai yra 1,9— 2,3 mm ilgio, šviesiai žali. Patelės gali būti besparnės ir sparnuotos. Sparnuotų patelių galva ir kojos rudos, antenos šiek tiek trumpesnės už kūną.
Patinai paprastai panašūs į sparnuotas pateles. Vasarą kopūstiniai amarai veisiasi partenogenetiškai: neapvaisintos patelės veda gyvas lervas, kurios labai panašios į suaugusius amarus, tik mažesnės ir visada besparnės. Viena patelė per vasarą atveda vidutiniškai 40 lervų. Rudenį pasirodo dvilytė amarų generacija. Apvaisintos patelės deda ant kopūstų kotų ir kryžmažiedžių piktžolių apie 0,5 mm ilgio juodus blizgančius kiaušinius, kurie žiemoja. Per metus išsivysto iki 16 šių amarų generacijų. Vienas vystymosi ciklas trunka 10—14 dienų. Lietuvoje kopūstinis amaras dažnas, labiau išplinta šiltomis, ne per daug lietingomis vasaromis.
Apsaugos priemonės. Naikinti kryžmažiedes piktžoles. Salinti kopūstų kotus ir kitas derliaus atliekas, ant kurių žiemoja amarų kiaušiniai. Iš rudens giliai suarti dirvas. Nesodinti sėklojų šalia gūžėms auginamų kopūstų. Salia kopūstinių daržovių auginti skėtinių šeimos augalus, pavyzdžiui, morkų sekiojus, krapus, kmynus, ant kurių papildomai maitinasi amarų entomofagai. Pastebėjus amarus, augalus purkšti afidicidais (. Prireikus purškimą pakartoti 2—3 kartus kas 7—10 dienų. Laikytis karencijos terminų.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: