Žiurkės

Žiurkės (Rattus)

Minta augaliniu ir gyvuliniu maistu. Vasarą daržuose ir inspektuose pažeidžia burokėlius, morkas ir kitas daržoves. Daug žalos gali padaryti sandėliuose. Platina įvairias infekcines ligas. Šakniavaisiuose randamos išgraužtos netaisyklingos ertmės. Pažeisto augalo audinyje galima įžiūrėti priekinių dantų (kaplių) pėdsakus. Čia pat dirvoje randami stamboki urvai. Lietuvoje paplitusios dviejų rūšių žiurkės: pilkoji žiurkė (Rattus norvegicus Berk.) ir juodoji žiurkė (R. rattus L.). Pilkoji žiurkė yra 17 —28 cm ilgio (b), su 15—19 cm ilgio uodega Ausys prilenktos prie kaktos, nesiekia akių. Snukis smailus. Nugara tamsiai pilka ar rusva, papilvė kiek šviesesnė. Ji gyvena kaimų gyvenvietėse ir miestuose. Mėgsta drėgnesnes vietas: rūsius, sandėlius, tvartus. Vasarą dalis žiurkių apsigyvena daržuose, soduose, šiukšlių dėžėse.
Nors pilkoji žiurkė dauginasi ištisus metus, bet intensyviausiai pavasarį ir vasarą. Vaikus veda 2—6 kartus per metus ir atveda vidutiniškai po 7 jauniklius. Jaunikliai, būdami 4 mėn., jau pradeda veistis. Juodoji žiurkė yra 13—19 cm ilgio, su 14—22 cm ilgio uodega Prilenktos prie kaktos ausys siekia akis. Nugara rausvai juoda kūno apačia kiek šviesesnė. Vasarą ji iš pastatų pereina į daržus ir minta daržovėmis. Juodosios žiurkės gyvenimo būdas ir žalingumas toks pat kaip ir pilkosios Per metus jauniklius veda 2—3 kartus
Apsaugos priemonės. Iš pradžių išdėstyti spąstus su masalu, bet nepaspęstus, ir laikyti juos ne mažiau kaip 6—7 paras, kol žiurkės pripranta. Vienam žiurkės urvui reikia 2—3 spąstų. Šiltnamių bei sandėlių teritorijose palaikyti švarą, šalinti augalų liekanas ir šiukšles, patalpose užtaisyti landas. Graužikus naikinti biologiniais ar cheminiais preparatais (žr apsaugos priemones nuo pelių).

Dalinkitės!

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to Top