Pelės

Pelės (Apodemus)

Minta gyvuliniu ir augaliniu maistu, kartu ir įvairiomis daržovėmis. Daug nuostolių padaro anksti pavasarį šiltnamiuose bei inspektuose, vasarą — daržuose. Labai kenkia pievagrybiams. Pažeistuose augaluose matomos netvarkingos graužimo žymės, dažnai lieka kaplių graužimo pėdsakai. Cia pat matomi urvai. Lietuvoje žalingiausios yra dirvinė pelė (Apodemus agrarius Pall.) ir naminė pelė (Mus musculus L.). Dirvinė pelė yra apie 8—11 cm ilgio. U
odega 6—8 cm ilgio. Ausys trumpokos, prilenktos prie kaktos, akių nesiekia. Nugara rausvai ruda, su juodu išilginiu dryželiu. Papilvė balta. Dirvinės pelės dažniausiai gyvena laukuose, daržuose, soduose. Prieš žiemą dalis jų persikrausto į daržines, sandėlius, šiltnamius. Naminė pelė yra apie 7—9 cm ilgio. Uodega tokio pat ilgio kaip kūnas. Ausys ilgos, prilenktos prie kaktos, siekia akis. Nugara tamsiai pilka ar gelsva, papilvė šviesesnė. Kojos pilkai gelsvos. Naminių pelių šlapimas esti nemalonaus kvapo. Tas specifinis kvapas jaučiamas ir patalpose. Naminė pelė gyvena įvairiuose pastatuose, bet vasarą ją galima rasti soduose, daržuose, laukuose. Rudenį ji grįžta atgal į trobesius.
Apsaugos priemonės. Daržuose rudenį giliai suarti dirvą, rinkti akmenis, nepalikti daržovių ar kitų augalų liekanų. Patalpose užtaisyti landas. Peles naikinti spąstais, cheminiais ir biologiniais preparatais — užnuodytais masalais. Daržuose tinka masalai iš grūdų, patalpose — iš produktų, kurių čia nėra. Masalams vartojamas mikrobiologinis preparatas baktorodencidas. Šiltnamiuose galima vartoti rodenticidą vakorą (2% masalo masės). Masalai išdėstomi į graužikų urvus arba specialias dėžutes. Prie kiekvieno urvo dedama po 5—10 g masalo.

-

Leave a Reply