Kurmis

Kurmis (Talpu europaea)

Kurmiai minta sliekais ir žemėje gyvenančių vabzdžių lervomis. Tačiau, rausdami dirvos viršutiniuose sluoksniuose urvus, jie kenkia ir augalams, ypač daržovėms: iškelia ar nuplėšia jaunų  daržovių šaknis, kurmiarausiais užpila augalus, gadina lysves, pievas, gazonus. Kurmis — tai vabzdžiaėdis (Insectivara) žinduolis, prisitaikęs požeminiam gyvenimui. Jo kūnas 11 — 16 cm ilgio, cilindriškas, galva pleištiškai nusmailėjusi .Kojų plaštakos trumpos, bet galingos, su stipriais nagais. Kailis tankus, aksomiškas, be akuotinių plaukų.
Akys mažytės, rudimentinės, regėjimo nervai nepilnai išsivystę. Nors ausų kaušelių nėra, bet klausa gera. Žemėje kurmis vadovaujasi jautria uosle. Tai labai ėdrūs gyvūnai. Beieškodami maisto, jie nuolat rausiasi žemėje, daro vis naujus ir naujus takus. Žemę rausia smailu snukiu bei priekinėmis kojomis ir išraustą kojomis nukasa į užpakalį, į žemės paviršių kurmiai išlenda labai retai. Jų gausumas priklauso nuo maisto kiekio dirvoje — mažiausiai būna smėlio dirvožemiuose. Žiemai kurmiai neužmiega, bet įsirausią į gilesnius žemės sluoksnius, kur laiko iš dalies pažeistus (kad neišropotų) sliekus. Dauginasi kartą per metus. Dauguma kurmių rujoja balandžio mėn. Gegužės ir birželio mėn. patelės veda nuo 3 iki 9 jauniklių. Birželio pabaigoje jaunikliai pradeda gyventi atskirai.
Apsaugos priemonės. Gaudyti kurmius specialiais spąstais. Saulei tekant stebėti, kurioje vietoje jie rausiasi. Staigiai įsmeigus kastuvą, kurmis išmetamas į paviršių ir sunaikinamas. Į kurmių urvus įdėti pamirkytų žibale ar apibarstytų sieros milteliais skudurų arba karbido gabaliukų (drėgnoje žemėje iš karbido išsiskiria acetileno dujos). Šios medžiagos kurmius nubaido. Aplink inspektus iškasti griovelius ir į juos pripilti skaldos.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: