Kryžmažiedinės spragės (Phyllotreta nemorum)
(šviesiakojė, kopūstinė, lenkta j uostė ir kt.)
Kenkia kopūstams ir kitoms kryžmažiedėms kultūroms. Labai mėgsta svėres ir garstukus. Vabalai išgraužia lapuose smulkias skylutes, lervos apėda šakneles arba minuoja lapus. Kai spragės pažeidžia augimo kūgelį, daigai žūva. Kartais gali kenkti ir sėklojams. Suaugę vabalai 2—4 mm ilgio, juodi, su geltonomis išilginėmis juostelėmis antsparniuose, rečiau vienspalviai, šokinėjantys. Kenkti jie pradeda anksti pavasarį: balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Mažus, 0,3- 0,4 mm ilgio, gelsvus kiaušinius patelės dažniausiai deda į žemę, o šviesiakojės spragės — ant augalų lapų.
Embrioninis vystymasis trunka 3—12 dienų. Lervos gelsvos, kirmėliškos, turi 3 poras krūtinės kojų. Vystosi ir kenkia jos 16—30 dienų, paskui dirvoje virsta lėliukėmis. Lėliukės laisvosios, gelsvos spalvos. Rugpjūčio pabaigoje pasirodo jauni vabalai, kurie žiemoja po augalų liekanomis, nukritusiais lapais ar dirvos grumsteliais. Generacija Vienų metų. Šiltu ir sausu oru jos gali visai sunaikinti daigus.
Apsaugos priemonės. Rudenį giliai užarti augalų liekanas. Nevėlinti augalų sėjos ir persodinimo. Papildomai patręšti augalų daigus, kad jie sparčiau augtų. Naikinti piktžoles, ypač kryžmažiedes. Spragių apniktus daigus purkšti insekticidais. Prireikus cheminiais prepratais apdoroti 2—3 kartus kas 7—10 dienų. Ridikėlių ir valgomųjų ropių plotuose vartoti tik atbaidomąsias priemones, pavyzdžiui, dulkinti medžio pelenais, cemento arba kelio dulkėmis, dažnai laistyti.