Smidrinis lapgraužis

Smidrinis lapgraužis (Crioceris duodecimpunctata)

Smidrinis lapgraužis kenkia smidrams. Vabalai skeletuoja ar visai nuėda augalų lapus bei stiebus. Lervos graužia iš paviršiaus uogas ir lapus. Suaugę vabalai 5,0—6,5 mm ilgio. Jų priešnugarėlė siauresnė už antsparnius, priešnugarėlė ir antsparniai rausvai geltonos arba oranžinės spalvos. Kiekviename antsparnyje yra 6 juodos dėmelės. Antenos, letenos, kojų sąnariai, krūtinė, skydelis, dažnai ir pilvelis juodi. Priešnugarėlė siauresnė už antsparnius, vienspalvė, be piešinio. Galva už akių stipriai persmaugta. Pirmas antenų narelis nepailgėjęs, ne ilgesnis už savo plotį. Akys su gilia išpjova. Kojų nageliai laisvi, pamate nesuaugę. Šio kenkėjo lervos 6—7 mm ilgio, tamsiai geltonos. Jų galva šviesi, kojos rudos.
Žiemoja suaugę vabalai po nukritusiais lapais ir kitomis augalų liekanomis, taip pat viršutiniame dirvos sluoksnyje. Ant smidrų jie pasirodo birželio mėn., ir čia jų galima rasti iki rugpjūčio pabaigos.
Rusvai žalius ovalo formos kiaušinius smidrinio lapgraužio patelės deda ūglių viršūnėse, pavieniui — prilipdo juos prie ūglių gulsčiai. Pirmos generacijos lervos minta augalų lapais. Suaugusios dirvoje jos virsta lėliukėmis. Per vasarą išsivysto dvi smidrinio lapgraužio generacijos. Antros generacijos lervos minta smidrų uogomis ir sėklomis. Lietuvoje smidrinis lapgraužis lokalinis, vietomis ant smidrų dažnas.
Apsaugos priemonės. Šiam kenkėjui išplitus masiškai, smidrus persodinti į kitą vietą. Rudenį šalinti iš lauko augalų liekanas, nukritusius lapus. Besimaitinančius suaugusius vabalus ir jų lervas naikinti mechaniškai, t. y. rytais nukrėsti į, kibirus su vandeniu ir žibalu (santykiu 20 : 1).

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: