Tuopinis-salotinis (salotinis šakninis) amaras

Tuopinis-salotinis (salotinis šakninis) amaras (Pemphigus bursarius bursarius)

Kenkia salotoms, rečiau morkoms. Pažeistos salotos lėtai auga, skursta, kartais gelsta ir vysta. Atsargiai išrovus jas su šaknimis, ant storesnių šaknų galima rasti kolonijas čiulpiančių amarų. Pažeistų augalų derlius būna labai mažas.
Sparnuoti amarai žali, su rudu ar juodu piešiniu, besparnia (lervos ir nimfos) gelsvi ar net ryškiai geltoni. Kūnas padengtas baltų retų pūkelių pavidalo vaškinėmis išskyromis, kurios išsiskiria iš kūno šonuose išsidėsčiusių liaukų. Besparnių amarų akys sudarytos iš trijų facečių. Pilvelio galinė uodegėlė plačiai apvali. Tuopinis-salotinis amaras priklauso prie dvinamių migruojančių amarų. Žiemoja kiaušiniai ant tuopų (Populus nigra, P. pyramidalis, P. balsamifera) šaknų ir kamieno žievės nelygumuose. Pavasarį, sprogstant tuopų lapams, iš kiaušinių išsirita lervos. Jos čiulpia tuopų lapkočius. Pažeistuose lapkočiuose susidaro rutuliški ar kriaušiški žali, gelsvai žali, ištisai ar vietomis raudoni gumbai — zoocecidijos. Amarai gyvena jų viduje. Birželio antroje pusėje gumbai pratrūksta ir sparnuoti trečios kartos amarai perskrenda ant žolinių graižažiedžių bei skėtinių šeimos augalų. Čia jie vystosi visą vasarą, o rudenį patelės perskrenda ant tuopų, kur deda žiemojančius kiaušinius. Vasarą tuopinis-salotinis amaras veisiasi partenogenetiškai. Per metus užauga kelios generacijos. Ypač gausus šis kenkėjas daržuose, šalia kurių auga tuopos. Jeigu tuopų arti nėra, vystymosi ciklas gali būti nepilnas.
Apsaugos priemonės. Rudenį giliai suarti dirvą. Vasarą salotas gausiai laistyti. Nesodinti salotų arti tuopų. Nenaudoti tuopos apsauginiams želdiniams. Išrauti amarų labai apniktus, gelstančius augalus.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: