Morkinis amaras

Morkinis amaras (Semiaphis dauci)

Kenkia morkoms. Pažeidimas panašus j morkinės biakutės pažeidimą. Pakenkti lapai būna deformuoti, susigarbanoįę. Kenkėjai laikosi didelėmis kolonijomis šaknies kaklelio ir stiebelio bei lapų pamatų srityje. Labiau apnikti augalai silpnai auga, jų lapai būna užteršti cukringomis, lipniomis amaro išskyromis. Morkinis amaras dažnai pažeidžia ir sekiojus. Jo kolonijos randamos ant lapų, ūglių ir žiedynų. Stipriau pakenktų morkų šakniavaisių derlius sumažėja, o sėklojuose būna mažiau ir blogesnės kokybės sėklų.
Morkinis amaras yra 1,5—1,7 mm ilgio. Antenos maždaug pusės kūno ilgio. Sifonai trumpi, žalios spalvos. Besparniai amarai yra šviesiai žali, su ruda galva, o sparnuotųjų galva ir krūtinė juoda, pilvelio viršutinė dalis žalia. Tai holocikliškas, nemigruojantis kenkėjas. Žiemoja kiaušiniai ant laukinių morkų ir morkų plantacijose ant augalų likučių. Pavasarį išsirita besparniai amarai. Jų antros ar trečios generacijos kolonijose atsiranda sparnuoti amarai, kurie perskrenda į morkų laukus.
Morkoms gali kenkti ir kiti amarai: gluosninis-morkinis amaras (Cavariella aegopodii Scop.), gyslotinis amaras (Aphis plantaginis Geoze) ir gudobelinis amaras (Dysaphis crataegi Kalt.). Gyslotinis amaras yra žalias ar tamsiai žalias, jo galva šviesiai ruda, sifonai ir pilvelio galinė ataugėlė juodi, gudobelinis — pilkšvai ar žalsvai rudas, pilvelio galinė ataugėlė trumpa, trikampiška, dažnai prie pamato persmaugta, sifonai rudi, 1,5—2 kartus ilgesni už pilvelio galinę ataugėlę.
Apsaugos priemonės. Naikinti laukines morkas. Rudenį, nuėmus derlių, giliai suarti dirvą. Nepalikti neužartų morkų liekanų. Labai užpultas morkas purkšti 70% saifosu.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: