Morkinė blakutė

Morkinė blakutė (Trioza viridula)

Kenkia morkoms ir kitiems skėtinių šeimos augalams. Suaugėliai, lervos ir nimfos čiulpia lapų ir lapkočių sultis. Dažniausiai būna pažeisti centriniai lapai. Jie lieka žali, bet nustoja augti, susigarbanoja, deformuojasi ir dažnai pasidaro panašūs į petražolių lapus. Iščiulpti lapkočiai sutrumpėja. Pažeistų morkų šakniavaisiai būna smulkūs, barzdoti, kieti ir neskanūs. Labiau pažeisti sėjinukai išdžiūsta. Morkinės blakutės yra apie 1,7—2,0 mm ilgio, gležnus, šviesiai žalios spalvos. Jų burnos organai duriamieji, nariuoto straublelio pavidalo, sparnai skaidrūs, plėviški, ramybės būklėje sudėti stogiškai. Kojos šokamosios. Akys raudonos. Antenos siūliškos, ilgos, siekia užpakalinių sparnų pamatus. Kiaušiniai verpstės formos, balti, vėliau geltoni. Lervos plokščios, ovalios, žalsvai geltonos su raudonomis akimis ir kūno pakraščiuose išsidėsčiusiomis blakstienėlių pavidalo vaškinėmis išskyromis. Nimfos plokščios, geltonos.
Žiemoja suaugusios blakutės pušų spygliuose ar ant laukinių morkų. Gegužės pabaigoje jos perskrenda į morkų plantacijas. Patelės kiaušinius deda jaunų lapų pakraščiuose visą vasarą. Viena patelė sudeda iki 700 kiaušinių. Beveik nejudrios lervos išsirita po 3—4 savaičių. Įsmeigusi burnos organus į lapo audinį, lerva ilgokai išbūna  vienoje vietoje. Ji turi 5 ūgius, vystosi apie 30 dienų. Per metus išsivysto viena morkinės blakutės generacija. Daugiausia puola daigus ir jaunus augalus.
Apsaugos priemonės. Morkas sėti toliau nuo spygliuočių miško. Naikinti laukines morkas, augančias pakelėse, pagrioviuose, nedirbamose žemėse. Pastebėjus, kad jaunų morkų lapai masiškai pradėjo garbanotis, purkšti jas 70% saifosu.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: