Salierinė margasparnė minamusė

Salierinė margasparnė minamusė (Philophylla heraclei L.)

Kenkia salierams, petražolėms, pastarnokams ir daugeliui kitų skėtinių augalų.
Senesniuose salierų lapuose matomos stambios, plokščios, įvairios formos dėmės — minos. Iš pradžių jos būna balsvos, vėliau paruduoja. Žiūrint prieš šviesą, minose matomos kenkiančios lervos ir jų kruopėti juodi ekskrementai. Stipriau pakenkti lapai pirmiausia pagelsta, vėliau nudžiūsta.
Salierinė margasparnė minamusė yra 4—6 mm ilgio. Jos krūtinė ir pilvelis rausvai geltonos ar juosvos spalvos, žvilgantis. Vidunugarėlės šonuose iki sparnų pamatų yra balsva juostelė. Sparnai siauri, su tamsiu rudai juodu piešiniu, būdingu margasparnėms musėms. Lervos 7—9 mm ilgio, verpstiškos, balsvos, permatomos — per kūno sieneles persišviečia prarytas žalsvas maistas.
Priekinis jų galas smailus, užpakalinis bukas, su mėsingomis išaugomis pakraščiuose ir dviem gumburėliais viduryje. Puparijai 5—7 mm ilgio, gelsvi ar rudi. Žiemoja lėliukės (puparijai) viršutiniame dirvos sluoksnyje, po augalų likučiais. Pavasarį išsiritusios musės poruojasi ir deda kiaušinius į salierų, pastarnokų ar kitų skėtinių augalų lapus. Išsiritusios lervos įsigraužia į lapų parenchimą ir minuoja lapus. Užaugusios jos nusileidžia nuo lapų į dirvą, kur 3—4 cm gylyje virsta lėliukėmis. Antros kartos lervos kenkia liepos—rugpjūčio mėn. Palankiomis sąlygomis šis kenkėjas gali padaryti daug žalos.
Apsaugos priemonės. Nedideliuose plotuose surinkti pažeistus minuotus lapus ir giliai užkasti ar sudeginti. Laikytis sėjomainos. Rudenį giliai suarti arba perkasti dirvą. Naikinti augalų liekanas. Aplink kultūrinių skėtinių augalų plantacijas naikinti skėtinių šeimos piktžoles.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: