Kmyninė kandis

Kmyninė kandis (Depressaria nervosa)

Kenkia kmynams, rečiau morkų, petražolių, pastarnokų ar kitų skėtinių augalų sėklojams.
Birželio pradžioje išriedėję iš kiaušinių vikšrai iš pradžių minuoja lapo plokštę, paskui vidurinę gyslą, o dar vėliau įsigraužia į stiebą ir minta jo audiniais. Paskui jie pereina ant žiedynų, apraizgo juos voratinkliais, kartais net nugraužia žiedkočius, žiedus ir sėklas. Užaugę žiedynuose vikšrai liepos pradžioje išgraužia stiebe ertmę ir virsta lėliukėmis. Drugių išskleisti sparnai 21—30 mm ilgio, labai nepastovios spalvos: priekiniai dažniausiai vario rudumo ar rusvi, išmarginti baltais bei juodais taškeliais ir tamsiai rudais išilginiais brūkšneliais, užpakaliniai pilki.
Kmyninės kandies kiaušiniai plokšti, iš pradžių būna žali, vėliau geltoni ir tamsiai pilki. Jauni vikšrai pilki, vėliau gelsvai žali, juodi ar margi, suaugę iki 20 mm ilgio. Jų nugara žalsvai ruda, rausva ar tamsiai mėlyna, kūnas padengtas juodais blizgančiais skydeliais su šviesiais apvadais. Kūno apačia gelsva. Galva ir kojos juodos. Lėliukė tamsiai ruda, 8—12 mm ilgio. 2iemoja drugiai patalpose, kuriose džiovinami ir kuliami sekiojai. Gegužės viduryje jie perskrenda ant skėtinių augalų. Patelės kiaušinius deda ant lapų apatinės pusės ir žiedkočių. Vikšrai kenkia 4—5 savaites. Liepos mėn. atsiranda naujos kartos drugiai, kurie ir žiemoja. Generacija vienų metų.
Apsaugos priemonės. Kmynų plantacijas tręšti azoto trąšomis, naikinti augančius netoli kmynų lauko skėtinių šeimos laukinius augalus, ypač barštį (Heracleum).Pažeistus kmyninės kandies augalus išrauti ir sunaikinti. Iškultų kmynų stiebus ir kitas liekanas nedelsiant sudeginti. Ražienas suvoluoti. Vikšrams masiškai ritantis iš kiaušinių, kmynų pasėlį purkšti entobakterinu

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: