Gluosninis-morkinis amaras

Gluosninis-morkinis amaras (Cavariella aegopodii)

Dažniausiai kenkia krapams, rečiau morkoms ir kitiems kultūriniams bei laukiniams skėtinių šeimos augalams. Apnikti amarų lapai ir augalų viršūnės susiraito, deformuojasi. Stipriau pakenkti augalai skursta, silpniau auga, jų žalios masės ir sėklų derlius labai sumažėja. Sparnuotų amarų galva ir krūtinė yra juodos spalvos, pilvelis žalias, su tamsiomis dėmėmis šonuose, besparnių kūnas žalias, be vaškinių apnašų, iki 2,7 mm ilgio, antenos trumpesnės už pusę kūno ilgio. Jų sifonai ne daugiau kaip 2 kartus ilgesni už galinę ataugą. Pastaroji su penkiais plaukeliais: keturi išsidėstę šonuose, vienas—iš viršaus.
Tai migruojantis kenkėjas. Žiemoja kiaušiniai ant gluosnių, žievės nelygumuose, pumpurų pažastyse, išsišakojimuose. Pavasarį, brinkstant gluosnių pumpurams, išsiritusios lervos čiulpia gluosnių lapų ir nesumedėjusių ūglių sultis. Vėliau atsiradę sparnuoti amarai perskrenda ant krapų ir kitų skėtinių augalų. Per visą vegetaciją gluosniniai- morkiniai amarai yra gyvavedziai, ir išsivysto iki keliolikos jų generacijų. Rugsėjo mėn. sparnuoti amarai perskrenda ant gluosnių. Čia išsivysto besparniai vabzdžiai, kurie deda žiemojančius kiaušinius. Analogiškai gali kenkti ir pastarnokinis amaras (Cavariella pastinacae L.). Jo kūnas žalsvas, kiek žvilgantis, antenos prisitvirtinusios gumburėliuose, tarp kurių kaktoje yra išilginė vagutė. Sifonai gana ilgi, per vidurį storesnį. Ant priešpaskutinio pilvelio segmento tergito yra nukrypusi atgal savotiška atauga, lyg papildoma uodegėlė. Pastarnokinio amaro biologija tokia pat kaip ir gluosninio-morkinio.
Apsaugos priemonės. Krapus sėti toliau nuo gluosnių ir gausiai laistyti.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: