Svogūninė žiedmusė (Eumerus strigatus)
Kenkia svogūnams, česnakams, porams, dekoratyviniams svogūniniams augalams (tulpėms, narcizams). Gali gadinti morkų ir burokėlių šakniavaisius bei bulvių gumbus. Pažeisti augalai skursta, laiškų viršūnės vysta ir gelsta. Ropelės būna minkštos, pūva, dvokia. Kartais lieka vien jų sienelės. Ropelėse gegužės mėnesį ir birželio pradžioje randamos apie 11 mm ilgio be galvos ir be kojų, plokščia apatine ir išgaubta nugarine kūno dalimi raukšlėtos murzinai gelsvos ar žalsvai pilkšvos spalvos lervos. Užpakaliniame kūno gale jos turi stambią rausvai rudą vamzdelio formos ataugą su dviem mėsingomis karpelėmis šonuose. Lėliukėmis (puparijais) virsta dirvoje prie pažeisto augalo. Puparijai 8 mm ilgio, nuo šviesiai geltonos iki rudos spalvos.
Žiedmusės skraido vėliau už svogūnines muses — birželio mėn., žydint erškėtrožėms. Jos yra 7—9 cm ilgio, bronziškai žalios spalvos, pilvelio šonuose turi tris poras siaurų šviesių dėmelių. Kiaušinius patelės deda ant ropelių arba ant žemės netoli augalo — prilipdo juos bukuoju galu krūvelėmis po 5—9. 2iedmusė dažniausiai pažeidžia nusilpusius, kitų kenkėjų sužalotus svogūnus. Po 5—10 dienų išsiritusios lervos įsigraužia į ropeles. Jos maitinasi ir kenkia apie mėnesį. Lėliukėmis virsta liepos viduryje. Išsiritusios antros generacijos svogūninės žiedmusės skraido liepos pabaigoje. Lervos kenkia rugpjūčio— rugsėjo mėn., o šiltnamiuose laiškams auginamus svogūnus peržiemojusios gali gadinti ir anksti pavasarį. Žiemoja pažeistose ropelėse šio kenkėjo lervos, rečiau lėliukės.
Apsaugos priemonės tokios pat kaip ir nuo svogūninės musės. Labai svarbu sėklai atrinkti sveikas, nepažeistas ropeles. Naikinti kitus svogūnų kenkėjus.