Svogūninis vakarinis paslėptastraublis ()
Kenkia svogūnams. Svogūnų laiškų išorėje matomi išilginiai pusiau permatomi ruoželiai, o vidinių sienelių minkštime būna išgraužtos išilginės juostelės. Išorinis laiško epidermis lieka nepaliestas. Stipriau pakenkti laiškai pagelsta, juose būna kenkėjo išmatų. Pažeisto laiško viduje kenkia apie 7 mm ilgio bekojės rudomis galvomis kiek sukumpusios gelsvos lervos. Užaugusios jos išgraužia skylutę prie laiško pagrindo ir įlenda į dirvą. Paruošusios iš dirvos trupinėlių lopšelį, lervos virsta lėliukėmis. Liepos pabaigoje iš lėliukių išsirita apie 2,0—3,2 mm ilgio juodi vabalai. Jų antenos ir kojos rausvai rudos, kūno viršus apaugęs tamsiai rudais, panašiais į plaukus žvyneliais. Juostelė išilgai galvos ir priešnugarėlės vidurio, antsparnių siūlė ir kūno apačia padengtos baltais žvyneliais. Skydelis keturkampis, baltas, straublelis juodas, išlinkęs. Papildomai maitindamiesi, vabalai svogūnų laiškuose išgraužia išsirikiavusias išilginėmis eilėmis smulkias duobutes. Laiškas nulinksta pažeidimo pusėn. Žiemoja vabalai po įvairiais augalų likučiais, po dirvos grumsteliais, po akmenimis dirvoje, iki 3 cm gylio. Anksti pavasarį, kai temperatūra pakyla iki +8—9 C, t. y. balandžio pabaigoje—gegužės pradžioje, vabalus galima aptikti ant svogūnų laiškų. Jie yra labai baikštūs — pajutę pavojų, krinta ant žemės. Pasimaitinę 8—10 dienų, kenkėjai poruojasi, ir patelės į laiškuose išgraužtas duobutes deda ovalius permatomus kiaušinius. Po 5—10 dienų išsiritusios lervos įsigraužia į laiškus. Kenkia šiltomis vasaromis stambesniuose svogūnų laukuose.
Apsaugos priemonės. Pavasarį rinkti ir naikinti vabalus bei pažeistus laiškus. Rudenį giliai suarti dirvą. Nuėmus derlių, sunaikinti augalų liekanas.