Ankštarinis paslėptastraublis (CeuthoRrhynchus assimilis)
Ankštarinis paslėptastraublis kenkia kopūstų, griežčių, ropių, ridikų, ridikėlių, rapso sėklojams. Pažeidžia ankštaras, apgraužia sėklas ankštarose. Kenkėjui išlindus, ankštaros šone matoma skylutė. K. Titovos duomenimis, sėklų nuostoliai dėl šio kenkėjo gali būti iki 23,5%. Daugiausia žalos padaro lervos. Jos yra baltos, bekojės, šiek tiek sulinkusios, rusva galva, iki 5 mm ilgio.
Vystosi ankštarose apie 30 dienų ir per tą laiką apgraužia keletą sėklų. Baigusios vystytis, lervos išsigraužia į paviršių, nukrinta ant žemės ir 2—3 cm gylyje virsta lėliukėmis. Liepos mėn. išsirita 2,0—2,5 mm ilgio juodi neblizgantys apaugę pilkšvais ar gelsvais žvyneliais ir plaukeliais vabalai. Jų antsparniai pailgi, į viršūnę siauresni. Prie antsparnių viršūnės yra skersinė eilė smailų gumburėlių. Galvos priekis ištįsęs į ploną ilgą po galva palenktą straublelį. Iki rudens vabalai maitinasi piktžolėmis. Žiemoja jie dirvoje arba po augalų liekanomis. Pavasari skrenda į žieminio rapso arba kitų kryžmažiedžių sėklojų laukus, kur apgraužia iš pradžių butonus, vėliau žiedus. Patelės kiaušinius deda į jaunas ankštaras: po vieną, rečiau po du į kiekvieną. Viena patelė padeda ne mažiau kaip 40 kiaušinių. Embrioninis vystymasis trunka 7— 10 dienų. Išsiritusios lervos maitinasi sėklomis. Generacija vienų metų.
Apsaugos priemonės. Laikytis sėjomainos. Sėklojams parinkti vietą kuo toliau nuo plotų, kur jie augo praėjusiais metais. Naikinti piktžoles, purenti tarpueilius. Nuėmus sekiojus, giliai suarti dirvą, sunaikinti kūlimo liekanas. Sekiojus butonizacijos fazėje purkšti tokiais pat insekticidais kaip ir nuo rapsinio žiedinuko. Peržydėjusius augalus purkšti pakartotinai.