Kopūstiniai bariai (baris carbonaria)
Kenkia kopūstams ir kitiems kryžmažiedžiams augalams, ypač sėklojams. Pažeistų sėklojų apatinės koto dalies šerdiena būna išvagota lervų takais, pilna išgraužų ir išmatų. Pažeisti kotai pradeda pūti, kartais nulūžta. Pavojingiausios lervos. Jos yra baltos, bekojės, šiek tiek pakumpusios, su nedidele, bet gerai matoma galva. Vystosi kryžmažiedžių augalų kotuose. Vėliau ten pat arba dirvoje lervos virsta lėliukėmis. Rugpjūčio—rugsėjo mėn. išsirita jauni vabalai. Juodojo bario suaugėliai 5—8 mm ilgio, juodi, platūs. Antsparnių vagutės plonos. Vagučių tarpueiliai platūs, su 2—3 netaisyklingomis taškų eilėmis. Kopūstinio bario vabalai 3,0—3,5 mm ilgio, beveik cilindriški, juodi, blizgantys.
Priešnugarėlės viduryje taškai daug švelnesni ir retesni negu šonuose. Antsparnių vagutės nelabai taškuotos. Galvos straublelis šiek tiek pakumpęs ir palinkęs žemyn. Vabalai gali žiemoti kopūstų kotuose arba dirvoje. Anksti pavasarį jie pasirodo iš pradžių ant piktžolių, vėliau susitelkia prie kopūstų sėklojų ir kurį laiką maitinasi papildomai — kopūstų kotuose ir lapkočiuose išgraužia žaizdeles. Gali pažeisti ir viršutinius pumpurus. Gegužės viduryje patelės deda kiaušinius į kotuose išgraužtas duobutes. Embrioninis vystymasis trunka apie 2 savaites. Birželio mėnesį išsirita kopūstinio bario lervos. Per metus išsivysto viena šių kenkėjų generacija. Lietuvoje kopūstiniai bariai kenkia retai.
Apsaugos priemonės. Naikinti piktžoles, papildomai tręšti augalus. Nuėmus derlių, nedelsiant šalinti kopūstų kotus ir sėklojų stiebus. Rudenį giliai suarti kopūstienas. Vabalus, kol jie dar nesudėjo kiaušinių, naikinti insekticidais. Tinka tokie pat preparatai kaip ir nuo rapsinio žiedinuko.