Svogūninė musė (Delia (Hylemyia, Chortophila) antiqua)
Kenkia svogūnams, česnakams, porams ir kitiems svogūniniams augalams. Pažeisti augalai skursta, neauga, laiškai vysta ir, pradedant viršūne, gelsta. Raunami laiškai nutrūksta, o ropelė lieka žemėje. Ropelės būna minkštos, papuvusios, dvokia. Jose randamos apie 10 mm ilgio baltos bekojės ir begalvės lervos, kurių priekinis kūno galas plonesnis, su dviem kabliškais žandais. Užpakalinis segmentas bukas, lyg įstrižai nupjautas. Jo viduryje matomos dvi apvalios rudos aikštelės su kvėpavimo angomis. Segmento pakraščiuose yra 16 trumpų kūgiškų gumburėlių, iš kurių keturi apatiniai viduriniai stambesni Lervos vystosi apie 3 savaites. Lėliukėmis jos virsta dirvoje prie pažeisto augalo. Lėliukės rudos, 4—7 mm ilgio Lietuvoje svogūninė musė turi dvi generacijas. Pirmos generacijos musės pradeda skraidyti žydint alyvoms. Jos būna 6—8 mm ilgio, šviesiai pilkos, juodomis kojomis. Ant patino užpakalinių blauzdų iš užpakalinės pusės yra eilė trumpų storų akstinėlių. Priešnugarėlė gelsva, su šviesiai gelsva juostele per vidurį. Musės, 6—10 dienų pasimaitinusios įvairių žiedų nektaru, ant žemės prie svogūno kaklelio ar tarp laiškų grupelėmis deda baltus pailgus apie 1 mm ilgio kiaušinius. Išsiritusios lervos per kaklelį ar dugnelį įsigraužia į ropelę. Antros generacijos musės skraido liepos mėn. Lervos kenkia rugpjūčio mėn. Žiemoja lėliukės (puparijai) žemėje, 4—10 mm gylyje.
Apsaugos priemonės. Rudenį, nuėmus svogūnus, giliai suarti dirvą. Svogūnus sodinti sužaliavus ievoms. Dirvą aplink augalus mulčiuoti durpėmis. Pradėjus gelsti laiškų viršūnėms, svogūnus laistyti karštu medžio pelenų šarmu (6%) ar kreolinu (2%) Išrauti ir sunaikinti nudžiūvusius augalus.