Smidrinė musė

Smidrinė musė (Platyparea poeciloptera)

Smidrinė musė puola smidrus. Pažeisti jaunesni ūgliai ar stiebai išsikraipo ir nudžiūsta, senesnių augalų stiebai nustoja augti, išsikraipo ir pagelsta. Pažeistų augalų stiebuose randamas išgraužtas išilginis takas.
Kenkia be galvos ir be kojų balsvai gelsvos iki 10 mm ilgio smidrinės musės lervos. Jų jau galima rasti ką tik iš žemės išlindusių smidrų daigų galvutėse. Iš pradžių tokių daigų viršūnės, o vėliau ir visas daigas susiriečia, paruduoja, kartais nuvysta. Baigusios vystytis, lervos dirvoje virsta bosinėmis lėliukėmis — puparijais.
Pavasarį iš peržiemojusių puparijų išskrenda suaugusios musės. Tai 5,5—7,0 mm ilgio rusvi dvisparniai vabzdžiai. Jų priekinė galvos dalis n antenos geltonos. Sparnai ne ilgesni už pilvelį, juosvai rudi, su dviem siaurai trikampiškomis permatomomis dėmėmis išilgai priekinio sparnų krašto. Išilgai jų eina tamsi vingiuota juostelė. Galva ir krūtinė apaugusi šereliais. Trečio antenų narelio viršūnė baigiasi smailu kampu. Sparnų gyslotumas netinkliškas.
Smidrinės musės patelės kiaušinius deda į jaunus smidrų ūglius. Išsiritusios lervos graužia takus stiebuose. Viename stiebe randamos kelios arba net keliolika smidrinės musės lervų.
Apsaugos priemonės. Išpjaustyti ir sunaikinti smidrinės musės pažeistus stiebus, kol kenkėjų lervos tebėra jų viduje. Kenkėjui smarkiai išplitus, smidrus persodinti į kitą vietą. Užsienyje vartojami popieriniai gaubtai. Jie uždedami ant dygstančių ūglių, todėl musės negali padėti kiaušinių.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: