Svogūninė stiebinė nematoda (Ditylenchus allii)
Kenkia svogūnams ir česnakams, rečiau petražolėms, pastarnokams, ridikėliams, pomidorams, žirniams. Svogūnines daržoves gali gadinti ir sandėliuose. Pažeisti daigai lėtai auga, jų pirmasis lapelis išsipučia ir išsikraipo, vėliau deformuojasi pažeistų daigų laiškų pamatinės dalys. Masiškai apnikti daigai dažnai visiškai nudžiūsta. Tada nematodos pereina ant sveikų augalų. Pažeistų svogūnų ropelių paviršiuje atsiranda balsvų, pilkų ar rudų dėmių. Vidiniai lukštai būna purūs, kempininės struktūros, netolygiai sustorėję, pilkšvi ar rusvi. Tarp lukštų atsiranda ertmių, todėl ropelės būna minkštos. Išoriniai lukštai ir ropelės dugnas neretai supleišėja, o vidiniai mėsingi lukštai išlenda į paviršių. Rudenį ropelės būna be šaknų. Supleišėjusiose ropelių vietose galima rasti pilkšvų dėmelių — anabiozės būklėje esančių nematodų telkinių. Pažeisti česnakai neauga, jų lapai sustorėja, gelsta ir džiūsta, šaknys ir dugnelis atšoka, galvutė subyra.
Patinai ir patelės — tai laibos apie 1,5 mm ilgio pusiau permatomos kirmėlaitės.
Nematodą žiemoja dažniausiai svogūnų ir česnakų ropelėse, laiškų ir lukštų liekanose, sėklose. Sėklos būna labiau užkrėstos tada, kai joms formuojantis esti lietingi orai.
Apsaugos priemonės. Svogūnus bei česnakus į tą patį lauką sodinti ne dažniau kaip kas 4—5 metai ir tik sveikas, nematodų neapniktas ropeles. Nuėmus derlių, sunaikinti augalų liekanas ir pažeistas ropeles. Šiltnamių dirvą dezinfekuoti termiškai. Stipriai užkrėstas dirvas prieš sėją dezinfekuoti nematocidais, o ropeles prieš sodinant — formalinu.